Belaukdami vyturio – to skardaus pavasario šauklio, vasario 25 dieną kas pėstute, kas prabangiomis mašinėlėmis iš įvairių Žemaitijos kampelių istorijos mėgėjai ir puoselėtojai jau antri metai paeiliui sugužėjo prie Bilionių piliakalnio. Čia gražiai, spalvingai ir turiningai paminėtos Pilėnų didvyrių žūties 677-osios metinės.
Bilionių seniūnijos seniūnė Loreta Daukantienė pasistengė, kad visi privažiavimai ir priėjimai būtų lengvai pasiekiami: nuo kelio, mašinų stovėjimo aikštelės, stataus ir ilgo kopimo piliakalnin tako nuvalytas sniegas. Buvo sukrautas įspūdingas draugystės laužas, šventės dalyviai vaišinti garuojančia kvapnia arbata.
Šventės „vinimi“ tapo laukuviškio Vaidoto Digaičio – to paties, kuris prieš porą metų po žygio „Didžiojo Vytauto keliais“ savo žemaituką pagirdė ir išmaudė Juodojoje jūroje – vadovaujama aštuonių „ulonų“ brigada, tvirtai balnuose besilaikančių ant tikrų tikriausių žemaitukų. Raiteliai, grakščia žirgų eisena atlikę garbės ratą piliakalnio viršūnės aikštelėje, plevėsuojant žygio vėliavoms, išsirikiuoja priešais žiūrovus. Rago garsai paskelbia šventės pradžią. Iškilmių vedlys – Varnių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas (kultūrologas) Linas Šedvilas sodriai gražia žemaitiška šnekta pasveikina šventės dalyvius Pilėnų tragedijos paminėjimo proga, pakviečia visus aktyviai dalyvauti rengiamose atrakcijose. O jų būta nemažai!
Renginio svečias – Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stanislovas Kasparavičius, pasidžiaugęs gausiu šventės dalyvių būriu bei spalvinga švente, priminė, jog tiksli Pilėnų lokalizacijos vieta dar nenustatyta ir Lietuvos istorikai mini, kad ta vieta galėjo būti ir Bilionių piliakalnis – istorinė vieta, kurioje įvyko tragiškas Margirio karių susirėmimas su kryžiuočiais.
Prie draugystės laužo S. Kasparavičius žemaičių žemaičiui Kazimierui Praerui įteikė Žemaičio pasą, pabrėždamas, jog Kazimieras yra tikras žemaitis, visa širdimi ir visomis išgalėmis puoselėjantis Žemaitijos tautinę atmintį, istorinį kultūrinį paveldą, gamtos grožį.
Lino Šedvilo energingai tempiamai armonikai kartu su Zenono Levickio barbenamu būgneliu darniai pritarė jo paties vadovaujamo Varnių regioninio parko folklorinio ansamblio „Druja“ atliekamos dainos. Sužvarbusias kojeles visi mankštino ir apšilo besisukdami „Malūnėlio“ ritmu, bežaisdami lietuvių liaudies žaidimus. Į taikinį pamėtyti švediško karo kirvio pakvietė V. Digaitis. Beje, šis vyras tą istorinį „įnagį“ gavo dovanų besisvečiuodamas pas Švedijos ūkininkus, kai dalyvavo žygyje aplink Baltijos jūrą. Laimingai pasibaigus karingai atrakcijai, medžiokliniai lietuviškieji skalikai Alka ir Bartis be perstojo šmirinėjo tarp žirgų ir žmonių, tarytum ieškodami garsiojo žygeivio Alšio prie Juodosios jūros…
Vėl nuaidėjo rago garsai – šventė baigėsi… Lyg snaigės skraido bebaigiančio degti laužo plėnys, lengvo vėjo genamos, mažais drugeliais nuplasnoja baltomis Žemaitijos lankomis, pranešdamos žinią, jog prie draugystės laužo vėl atgimė Margirio Pilėnų legenda…
Loading ...
