
Įpusėjęs rudens sezonas atnešė temperatūros pokyčius ir vėjuotus orus. Tai didžiulis išbandymas mūsų organizmui. Kiekvieną rudenį padidėja sergamumas ūminėmis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Didžioji dalis gyventojų prisimena per vasarą pamirštas bėdas – užburkusią, sekretuojančią nosį ir kosulį. Nors simptomai kasmet panašūs, tačiau prieš porą metų išplitusi COVID-19 infekcija, į šalį nustumtas gripas įnešė suirutės ir pasėjo klausimų žmonių galvose. Kada gydytis namie? Kada kreiptis į gydymo įstaigą? Ar galėsiu gauti kontaktinę konsultaciją atvykęs į gydymo įstaigą? Apie šias ir kitas problemas pasakoja Telšių šeimos sveikatos centro šeimos gydytoja Jomantė Mačiukaitienė.

– Ką reikėtų daryti pajutus pirmuosius peršalimo simptomus?
– Peršalimas visada užklumpa netikėtai. Žmonės, pajutę, kad šiek tiek skauda galvą, gižena gerklę ar pradeda sloguoti, dar būna „nepasiruošę“ sirgti ir turi daug rimtesnių darbų, kuriuos privalo baigti, todėl toliau eina į darbą ir tikisi, kad, atėjus savaitgaliui, gulės lovoje ir pasveiks. Dažniausiai tai yra didelė klaida, nes pirmosiomis dienomis leidžiama virusui įsisiautėti. Kai sirgdami tęsiame kasdienius darbus, aliname savo organizmą ir taip pailginame ligos eigą, kuri dažnu atveju būna sunkesnė.
Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus reikėtų sustabdyti visus darbus, kuriuos galėsime atlikti pasveikę, gerti daug šiltų skysčių, gulėti lovoje, nesušalti. Nepamiršti elementarių priemonių, tokių kaip nuolatinis patalpų vėdinimas, vienkartinių nosinių naudojimas, paviršių dezinfekcija. Tada pats tinkamiausias laikas prisiminti, kokių vaistažolių prisirinkome per vasarą, jomis užpilti arbatas, jas pagardinti citrina. Geriau vartoti ne čiaupo, o mineralizuotą vandenį, nes prasidėjus karščiavimui su prakaitu pašaliname daugiau elektrolitų nei įprastai.
– Kada kreiptis į gydymo įstaigą?
– Į gydymo įstaigą reikėtų kreiptis, kai užsitęsia karščiavimas – t. y. nepavyksta sumažinti aukštos temperatūros (>38,5 oC) ilgiau nei tris dienas, skausmingas rijimas, atsiranda gelsvos ar žalsvos spalvos skreplių ar sekreto iš nosies. Tokiu atveju Jūsų šeimos gydytojas, atlikęs apžiūrą, gali paskirti išsamesnius tyrimus, įvertinti, ar liga nepradėjo plisti į apatinius kvėpavimo takus, nesikomplikavo bakterinė infekcija.
– Kokius vaistus rekomenduotumėte turėti namų vaistinėlėje?
– Ligos pradžioje daug vaistų tikrai nereikia. Dažniausiai vartojami ir rekomenduojami vaistai yra mažinantys karščiavimą – paracetamolis, ibuprofenas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Juos rekomenduojama vartoti, kai temperatūra didesnė nei 38,5 oC arba žemesnė, tačiau sukelia didelį diskomfortą, pvz.: stiprų galvos skausmą, kaulų laužymą. Reikėtų nepamiršti, kad daugumoje vaistinių be recepto parduodamų miltelių nuo peršalimo sudėtyje yra paracetamolio, todėl reikia atkreipti dėmesį į jo dozę, jei vartosite paprastą paracetamolį tabletėmis, nes perdozavimas gali sukelti pavojų Jūsų sveikatai.
– Jei žmogus vaistinėlėje turi likusių antibiotikų, ar gali pradėti juos gerti prieš vizitą?
– Visų pirmiausia reikėtų prisiminti, kad Jūs rūpite savo šeimos gydytojui ir jis nori Jums padėti nė kiek ne mažiau nei Jūs pats sau. Todėl, jei kilo mintis imtis antibakterinio gydymo, geriau kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris įvertins vaisto būtinumą.
Antibiotiko vartojimas be paskyrimo – labai dažnai daroma klaida. To daryti jokiu būdu nereikėtų dėl kelių priežasčių:
- Virusinės ligos nėra gydomos antibakteriniais vaistais, jų vartojimas tik silpnina organizmą ir neturi jokios naudos.
- Vaisto galiojimo laikas gali būti jau pasibaigęs, turimas tablečių skaičius gali būti nepakankamas, o per trumpas antibiotiko vartojimas sukels bakterijos mutacijas, kitaip tariant, jos pripras prie vaisto ir kitą kartą jis nepadės.
- Pradėjus vartoti antibiotiką gali būti iškreipti kraujo tyrimo rezultatai ir Jūsų šeimos gydytojui bus sunkiau juos interpretuoti. Tai apsunkins tolesnį gydymą.
– Jei pacientas įtaria COVID-19 infekciją, ar gali kreiptis į šeimos gydytoją? Ar iki vizito gali kažkaip sau padėti?
– COVID-19 infekcija tikrai niekur nedingo. Visada peršalimo simptomus jaučiančiam pacientui rekomenduojame atlikti savikontrolės testą. Reikėtų nepamiršti, kad pirmomis dienomis dažnai testai nerodo teigiamo rezultato ir šiek tiek suklaidina ligonį ir gydytoją. Jei sergate, vis tiek reikėtų vengti kontakto su aplinkiniais, nešioti kaukes, izoliuotis pagal galimybes, dezinfekuoti rankas ir paviršius.
Esant teigiamam COVID-19 testo atsakymui, pacientai į gydymo įstaigas tikrai priimami. Žinoma, informavus apie ligą registratorę.
Esant patvirtintai COVID-19 infekcijai visada rekomenduojame vartoti vitaminus D, C, cinką, seleną – juos pacientas gali įsigyti ir be gydytojo recepto. Kitas gydymas lieka labai panašus į peršalimo, kaip aptarėme anksčiau.
– Ar tiesa, kad žmonės nebeserga gripu?
– Su trenksmu į mūsų gyvenimus pasibeldusi COVID-19 infekcija labai pakeitė žmonių įpročius. Dėl karantino, kaukių nešiojimo, dažnesnių dezinfekcinių priemonių naudojimo visame pasaulyje buvo stebimas sumažėjęs sergamumas gripu. Tačiau tai nepadarė šios ligos mažiau pavojingos, priešingai, sumažėję skiepijimosi tempai ir kontaktas su gripo virusu padarė mus jautresnius šiai infekcijai. Apie tikslius padarinius dar negalime spręsti, praėjo per mažai laiko.
– Ką rekomenduotumėte savo pacientams, kurie šiemet dar nesirgo?
– Visų pirma rekomenduočiau nepamiršti darbo ir poilsio režimo, nes poilsis labai svarbus mūsų gerai savijautai ir imuniteto stiprinimui. Grynas oras su tinkama apranga, patalpų vėdinimas ir, žinoma, natūralūs vitaminai, gaunami iš sezoninių vaisių ir daržovių, taip pat labai svarbūs. Antra – reikėtų nepamiršti ir vakcinacijos.