Politikų diskusija dėl Telšių miesto garbės piliečio vardo

Telšių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Telšių miesto garbės piliečio vardą suteikti arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui. Vardas buvusiam Telšių vyskupui suteiktas už įgyvendintus reikšmingus, išliekamąją vertę turinčius, įsimintinus darbus Žemaitijai, už nuopelnus ir pasiekimus įvairioje veikloje, stiprinančioje Žemaitijos tapatybę, istorinę atmintį, kalbą, Žemaitijos kaip istorinės Europos žemės gyvybingumą šiuolaikiniame pasaulyje.
Antanas NEKRAŠIUS
Telšių miesto garbės piliečio vardą arkivyskupui K. Kėvalui Taryba suteikė atsižvelgdama į Telšių miesto garbės piliečio vardo kandidatūrų atrankos komisijos siūlymą. Komisija iš viso svarstė dvi kandidatūras: Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo Kazio Lečkausko teiktą arkivyskupo K. Kėvalo kandidatūrą ir Telšių rajono savivaldybės tarybos nario Algirdo Bacevičiaus pasiūlytą dainininko, muzikanto Kęstučio Jablonskio kandidatūrą.
Jau anksčiau rašėme, jog komisija gegužės 26 dieną vykusiame posėdyje vienbalsiai nutarė, kad šiemet K. Jablonskiui Garbės piliečio vardas suteiktas nebus, ir pritarė vicemero K. Lečkausko minčiai teikti siūlymą garsųjį dainų atlikėją apdovanoti atminimo ženklu „Už nuopelnus Žemaitijai“.
Tiesa, buvo ir trečias kandidatas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras Vytautas Puplauskas. Tačiau jis dalyvauti Telšių miesto garbės piliečio vardo atrankoje atsisakė.
Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl Garbės piliečio vardo suteikimo arkivyskupui K. Kėvalui Tarybos narys A. Bacevičius išreiškė abejones: „Kažkaip neišeina mums sutarti klausimu, kas yra garbės pilietis ir kas yra toji garbė. Kiekvienas ją suprantame skirtingai. Kokią reikšmę Telšiams turėjo K. Kėvalas? Rašote, kad išliekamąją vertę, įsimintinus darbus, nuopelnus, pasiekimus Žemaitijai. Bet jis net ne žemaitis. Trejus metus Telšiuose pabuvo, išvažiavo, ir po kelių mėnesių visi jį pamirš. Taip, ėjo aukštas pareigas, bet mes tokių asmenų su aukštomis pareigomis turime daug. Paimkime bet kokį merą, už kurį balsavo tūkstančiai žmonių, kodėl jiems nesuteikiame Garbės piliečio vardo? Na, gal ir geras žmogus (K. Kėvalas, – red.) buvo. Tuo net neabejoju. Bet suteikti vardą vien už tai, kad ėjo vyskupo pareigas… Ar nebus nuvertintas Garbės piliečio vardas šitaip dalijamas?“
Telšių miesto garbės piliečio vardo kandidatūrų atrankos komisijos siūlymą ginti stojo viena iš jos narių Janina Bucevičė. Pasak jos, rinkdama, kam skirti vardą, komisija nežiūri, ar tas žmogus tikintis, ar ne: „Yra atsižvelgiama į asmens atliktus darbus, darbus, kurie ne už pinigus padaryti, o laisvanoriškai, aukojant savo laiką, išteklius, gebėjimus <…>. K. Kėvalui suteikiamas vardas už nuopelnus: žmogus, kuris buvo ne žemaitis, bet iškart įsiliejo į žemaičių visuomenę, žmogus, kuris mokėsi žemaičių kalbos, kuris domėjosi Žemaitijos istorija, kėlė ją. K. Kėvalas telkė visą Telšių regioną – tik paskirtas vyskupu sukvietė visų vyskupijoje esančių savivaldybių merus. Pasižiūrėkite į tuos pačius vyskupo rūmus, atsinaujinantį buvusio vienuolyno pastatą – seminariją, kurį tikrai buvo gėda turistams parodyti. Pagaliau atvertas visuomenei erdves, kuriose šiandien vyksta įvairūs renginiai. K. Kėvalas iš Žemaitijos neišeina – atminkite, kad Nevėžis teka labai arti Kauno.“
Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas kvietė kolegas įvertinti dieną prieš posėdį Kaune vykusias naujojo arkivyskupo metropolito K. Kėvalo ingreso iškilmes. Jose dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo kancleris bei kiti garbūs svečiai. „Ir kada K. Kėvalas į žemaičius kreipėsi žemaitiškais žodžiais, na, žinote, taip ir platinamas, propaguojamas žemaitiškumas. Turėsime į ką atsiremti, jei kada Telšiams prireiks pagalbos“, – teigė meras.
Tarybos narys Algirdas Žebrauskas pabrėžė, jog arkivyskupui K. Kėvalui Telšių miesto garbės piliečio vardas suteikiamas ne todėl, kad jis trumpai Žemaitijos sostinėje buvo, bet todėl, kad per trumpą savo darbo laiką padarė labai daug rimtų, prasmingų ir ilgalaikių darbų. „Pažįstu labai daug žmonių, kurie būna „labai ilgai“, bet nieko nepalieka šioje Žemėje“, – užbaigė diskusijas
A. Žebrauskas.