Poe­zi­jos, mu­zi­kos, po­kal­bių va­ka­ras „Bi­jū­nams žy­dint“

Bir­že­lį pra­žys­ta bi­jū­nai. Ypač jų daug Že­mai­čių kai­mo mu­zie­ju­je. Ir kai žy­dė­ji­mas pa­sie­kia apo­gė­jų, tra­di­ciš­kai to­je erd­vė­je su­skam­ba poe­ti­nis žo­dis – or­ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­nys „Bi­jū­nams žy­dint“. Šie­met jis vy­ko praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį, o poe­zi­jos, mu­zi­kos, po­kal­bių va­ka­ro leit­mo­ty­vas bu­vo apie mo­te­ris: drą­sias, uni­ka­lias, ypa­tin­gas, stip­rias, kū­ry­bin­gas.

Šio ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rė – mu­zie­jaus edu­ka­to­rė Dia­na Bomb­laus­kie­nė, o su­ma­ny­to­ja – poe­tė Ire­na Dau­ba­rie­nė. Mo­te­rys jau yra pa­me­tu­sios skai­čių, nuo ka­da tai vyks­ta, joms svar­biau­sia, kad poe­zi­ja ne­nus­to­tų skam­bė­ti, o ją pa­pil­dy­tų mu­zi­ka, ša­lia ras­tų­si ir ki­tų me­no rū­šių der­mė.

Su­si­rin­ku­sie­ji klau­sė­si Ele­nos Šid­laus­kie­nės, Ire­nos Dau­ba­rie­nės ir jos duk­ros Ma­ri­jos, Evos Ston­ke­vi­čie­nės kū­ry­bos, Re­na­tos Kar­ve­lis ei­lių iš jos poe­zi­jos kny­gos „mO­te­rOs“. Mė­gė­jų teat­ro re­ži­sie­rė ir ak­to­rė Ju­li­ja Knei­tie­nė pri­sta­tė sa­vo duk­ros kū­ry­bą ir su tru­pe vai­di­no iš­trau­ką iš spek­tak­lio „Vy­ras pa­gal skel­bi­mą“. Min­ti­mis apie gy­ve­ni­mą ir san­ty­kį su me­nu da­li­jo­si Zi­ta In­či­raus­kie­nė.

Skam­bė­jo ope­ros so­lis­tės Re­na­tos Var­na­gi­ry­tės at­lie­ka­mi kū­ri­niai ir Ag­nės Ai­ro­šiū­tės dai­nos.

Ke­ra­mi­kos stu­di­ja „In­su­la“ su­tei­kė ga­li­my­bę sa­vo ran­ko­mis pa­žin­ti mo­lį. Ir dar – pa­gau­tas įkvė­pi­mo, nors gal nė kar­to to ir ne­da­ręs, ga­lė­jai sto­ti prie mol­ber­to ir im­ti ta­py­ti.

Ren­gi­nys yra ir dar vie­na pro­ga pa­pil­dy­ti Že­mai­čių kai­mo mu­zie­jaus uni­ka­lią bi­jū­nų ko­lek­ci­ją. Šį­kart gė­les so­di­no Tel­šių LIONS klu­bas, Tel­šių „Kran­to“ pro­gim­na­zi­ja, Tel­šių tu­riz­mo klas­te­ris.

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ inf.