Rubrika „Seniūnai ir seniūnaičiai“ pristato Mažeikių seniūniją – didžiausią pagal gyventojų skaičių ir darbų apimtis.
Mažeikiuose yra 12 seniūnaitijų. Apie svarbiausius darbus kalbinome Mažeikių seniūną Šarūną Armoną bei kelių seniūnaitijų: Ventos, Merkelio Račkausko, Žibikų – vadovus.
Šarūnas ARMONAS, Mažeikių seniūnas:
– Mūsų seniūnijoje gyvena daugiau nei 34 tūkst. žmonių. Natūralu, kad tiek seniūno, tiek seniūnaičių veiklos specifika šiek tiek skiriasi nuo kaimo seniūnijų.
Jei mažoje seniūnijoje džiaugiamasi įrengtu suoliuku ar vaikų žaidimų aikštele, tai mieste tokių suoliukų yra apie pusšimtis, nekalbant apie žaidimų aikšteles ar kitas bendro naudojimosi erdves. Jos – džiaugsmas, bet kartu ir ašaros. Nes neretai tokias erdves iš po nakties randame tiesiog suniokotas. Visomis išgalėmis stengiamės puošti miestą, kad jis būtų patrauklesnis ne tik mums patiems, bet ir miesto svečiams.
Tad apmaudu, kad kai kurių gyventojų tikslas kitoks – naikinti.
Pagal sutartį vaikų žaidimų aikštelių įrengimų techninę priežiūrą ir remonto darbus vykdančiai įmonei pernai sumokėjome beveik 9 tūkst. eurų biudžeto lėšų. Vien suoliukų mieste buvo suremontuota keturiasdešimt: pakeisti sugadinti medinių, metalinių detalių segmentai, nemaža dalis perdažyti. Su žaidimų įrenginiais situacija irgi nelinksma. Kaip ir su šiukšliadėžėmis. Pernai buvome priversti suremontuoti ir atnaujinti penkiolika sulaužytų šiukšliadėžių.
Seniūnija turi ir nuolatinių funkcijų: prižiūri senamiesčio bei Naftininkų ir Pavenčių gatvių sankryžoje esančius fontanus, pėsčiųjų tiltą per geležinkelį bei liftą, viešuosius tualetus, sporto ir laisvalaikio įrenginius (sporto aikšteles, lauko treniruoklius). Nuolat stebima jų būklė, organizuojami defektų šalinimo ir remonto darbai.
Nuolatinės priežiūros reikalauja ir sakuros. Pravažiuojant ar praeinant žmonės pasidžiaugia, tačiau nesusimąsto, kiek laiko atiduodama jų genėjimui, laistymui, tręšimui, ravėjimui. Kaip ir mieste pasodintų dekoratyvinių krūmų karpymui bei formavimui, medžių miesto parke ir pačiame mieste genėjimui.
Džiaugiuosi, kad praėjusiais metais labiausiai duobėtuose daugiabučių namų kiemuose, takuose, aikštelėse dolomitine skalda užtaisėme duobes. Supilta skaldos už daugiau nei 8 tūkst. eurų. Bet, viena – tai ne amžiams, kita – tik labiausiai duobėtuose kiemuose. Galime, ką galime. Viską diktuoja pinigai. O jų, kaip visada, neužtenka.
Pagal poreikį remontuojamos ir autobusų stotelės – keičiame sulūžusius segmentus. Panaudodami demontuotas šaligatvių trinkeles remontuojame šaligatvius. O kur dar kuruojamos ir prižiūrimos sutartys (tokių iš viso net penkiolika), miesto puošyba šventėms…
Tarp pagrindinių darbų, reikalaujančių nuolatinio dėmesio ir kontrolės, – užimtumą skatinančių paslaugų, laikiną ar nuolatinį užimtumą užtikrinančių priemonių vykdymas. Tad kovo–lapkričio mėnesiais buvo įdarbinta vienuolika bedarbių nuo 3 iki 5 mėnesių laikotarpiui. Visuomeninės paskirties priežiūros pagalbinius darbus atliko dešimt asmenų, atsiųstų pagal Probacijos įstatymą.
Žodžiu, kiekviena veikla džiaugiamės. Prie išskirtinių pasiekimų priskirčiau nebent įsigytas naujas gėlines miesto erdvėms gražinti, kurios pastatytos Šv. Pranciškaus Asyžiečio aikštėje. Taip pat surinktą paramą nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje, kuri išsiųsta į Sumų miestą.
Be abejo, džiaugiamės ir tuo, kad, siekiant formuoti teigiamą miesto įvaizdį ir kurti patrauklią miesto gyventojams ir svečiams aplinką, šluotelinėmis hortenzijomis buvo apsodintos penkios žiedinės sankryžos. Hortenzijos buvo pasodintos ir prie įvažiavimų į miestą bei prie šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelės. O, pagelbėjus „Mažeikių Varduvai“, – ir Montuotojų, Naujosios, Ukrinų bei Skuodo gatvių sankirtose esančiose žiedinėse sankryžose.
Čia paminėjau tik tuos seniūnijos darbuotojų darbus, kurie, manau, gali būti įdomūs miesto gyventojams. Apie popierinius darbus nutyliu. Nors jų visada daug daugiau nei matomų darbų.
Šiais metais tikimės parengti įvažiavimo į Choreografijos ir Dailės mokyklas bei automobilių parkavimo aikštelės projektą. Taip pat norime įrengti vaikų žaidimų aikštelę Tyliojoje gatvėje, sutvarkyti skverą Žemaitės gatvėje, nutiesti naują taką.
Seniūnaičiai savo idėjomis, atnešamomis iš gyventojų, taip pat koreguoja mūsų planus, daro įtaką numatomoms veikloms. Tik dvylikos seniūnaičių funkcijos mieste, kaip jau minėjau, kiek kitokios. Jie – labiau gyventojų informatoriai ir trepsėtojai kojomis. Reikalavimai jų konkretūs – čia ir dabar.
Žinoma, mažose seniūnaitijose paprasčiau: vieni kitus pažįsta beveik nuo gimimo. Mieste žmonės savo laiptinės kaimynų visų nepažįsta. Ne tik dėl gyvenamosios vietos kaitos, bet ir dėl susvetimėjimo. Nesistebėkime, kad seniūnaičių gyventojai taip pat gali nepažinoti. Nors jie yra, nors jie dirba. Ir, noriu akcentuoti, kiekvienas randa savo veiklos nišą.
Praėjusių metų balandžio pabaigoje seniūnaičių sueigoje buvo svarstyta seniūnijos 2021 metų veiklos plano ataskaita ir 2022 metų veiklos plano projektas. Diskutavome įvairiais miesto priežiūros klausimais: dėl viešųjų tualetų kiekio ir pastatymo vietų mieste; didesnio seniūnaičių įsitraukimo į savivaldos sprendimų priėmimą; gatvių ir daugiabučių namų kiemų asfaltavimo; informacijos apie vykdomus projektus; dėl šaligatvių trūkumo; žiedinės sankryžos įrengimo Algirdo, Laisvės ir Sienos gatvių sankirtoje; Algirdo gatvės atkarpos nuo Laisvės iki M. Valančiaus gatvės sutvarkymo; nepriduotų remontuojamų ar rekonstruojamų ir neperduotų seniūnijos priežiūrai gatvių ir kitų viešųjų erdvių priežiūros bei kontrolės; lapų, šakų ir kitų žalienų išvežimo iš ugdymo ir kitų biudžetinių įstaigų; miesto želdinimo ir kitų klausimų.
Miestą visi norime matyti švarų, tvarkingą. Tad Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų seniūnijoje nustatymo komisija pernai į tokių sklypų preliminarų sąrašą įtraukė 38 savininkus ir nuomininkus (naudotojus). Vienuolika iš jų per nustatytą terminą susitvarkė žemės sklypus ir buvo iš sąrašo išbraukti. Kitiems dvidešimt septyniems pritaikytas Savivaldybės tarybos nustatytas 4 procentų žemės mokesčio tarifas. Tikėkimės, kad drausminimo priemonės prisidės prie bendro rezultato.
Noriu padėkoti aktyviausioms seniūnaitėms: Jurgitai Dapkūnienei, Astai Mileškienei, Stasei Gineitienei ir visiems kitiems seniūnaitijų vadovams.
Mindaugas SALTONAS, Ventos seniūnaitijos vadovas:
– Seniūnaičio pareigas einu nuo 2020-ųjų rugsėjo. Stengiuosi jas atlikti atsakingai, tad tai kartais kelia didelių išmėginimų.
Žmonių pasirinkimą, manau, nulėmė tai, kad esu pareigingas, iniciatyvus, komunikabilus, išsikeliantis pats sau iššūkius ir jų siekiantis, iškalbos nestokojantis bei geranoriškas aplinkiniams.
Praėjusiais metais sėkmingai padėjau gyventojams užpildyti dokumentus dėl kompensacijų. Ypač tai buvo aktualu vyresnio amžiaus žmonėms. Pradėjome su rangovu spręsti problemas dėl šaligatvių prie Ventos gatvės 51, 53, 55 ir 57 namų bei automobilio stovėjimo aikštelės remonto. Ne kartą kreipėmės į Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių dėl nuolat paliekamų automobilių ties Kalnėnų progimnazija, nes rytais apskritai sunku pravažiuoti, o ir vaikus išleisti nesaugu. Buvo pasitelktos policijos pajėgos, kurios daug kartų tikrino ten stovėjusius automobilius, dėl ko akivaizdžiai sumažėjo jų srautas.
Praėjusią žiemą taip pat pagelbėjome gyventojams, kurie skundėsi dėl prasto sniego valymo nuo kelių ir kiemuose. Vasarą – kita veikla… Sodininkų bendrijoje ,,Dobilas“ buvo vedamas geriamas vanduo, tad teko prižiūrėti ir darbus, ir tai, kad teritorija po darbų liktų tvarkinga, švari.
Neįgyvendintas, bet ateityje siektinas projektas būtų kelyje į sodų bendrijas ,,išsikovoti“ apšvietimą. Soduose gyvena labai daug šeimų, kurios augina mokyklinio amžiaus vaikus. Žiemos diena trumpa, vaikai po pamokų ir popamokinių veiklų į namus eina apytamsiu paros metu mažiausiai kilometrą (jei matuosime nuo artimiausios Kalnėnų progimnazijos iki Lazdynų gatvės), kur nėra nė vienos lempos.
Sodininkų bendrijoje ,,Dobilas“ aktualu vaikams ir jaunimui įrengti žaidimų aikštelę, nes nėra nė vienos. Norėtųsi sūpynių, lipynių, čiuožyklos ir krepšinio aikštelės. Sumanymai liko kol kas neįgyvendinti.
Sėkminga praėjusių metų veikla, mano nuomone, – operatyvus reagavimas į Ventos seniūnaitijos gyventojų pareiškimus, pastabas, pasiūlymus, kitą informaciją dėl gyvenamosios vietovės saugumo, laisvalaikio, poilsio sąlygų. Svarbu prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, užtikrinti gyventojų saugumą, paskatinti steigti artimos, saugios kaimynystės grupes, rūpintis aplinkos apsauga, infrastruktūra. Taip pat teikta socialinė pagalba, gyventojai skatinti rūšiuoti buitines atliekas. Bendradarbiavome ir su kitų seniūnaitijų atstovais.
Dalyvavau Savivaldybės administracijos ar kitų atsakingų institucijų organizuojamuose mokymuose, susijusiuose su teorinės ir praktinės seniūnaičių veiklos gerinimu.
Janina CICĖNIENĖ, Žibikų seniūnaitijos vadovė:
– Seniūnaitė esu nuo 2020 m. rugsėjo. Mano nuomone, sėkmė atliekant seniūnaitės pareigas priklauso nuo esamų problemų gausos ir galimybių jas išspręsti. Ši pareigybė – tarsi tiltas tarp žmonių ir seniūno. Suprantama, jog žmonių problemų ir lūkesčių visada yra daug. Ir tai natūralu.
Klausimas, kodėl seniūnaite išrinko mane, manau, labiau skirtas tiems, kurie rinko. Svarstau: gal tam turėjo įtakos mano buvusios darbovietės?.. Dirbau ir Mažeikių seniūnijoje, ir Mažeikių savivaldybės administracijoje. O gal tiesiog dėl mano požiūrio į tai, kas vyksta aplinkui? Net nežinau, kas galėjo turėti įtakos.
Per tą laikotarpį, kai esu seniūnaitė, pavyko rasti bendrą kalbą su žmonėmis, su daugiabučių namų bendrijomis ir namus administruojančiomis įmonėmis, spręsti būtiniausius, aktualiausius klausimus.
Turbūt visi suprantame, kad problemų sprendimas ir naujų projektų įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo lėšų. Jei yra lėšų, problemos sprendžiamos greičiau. Jei yra idėjų ir lėšų jas įgyvendinti, galima planuoti naujus projektus. O lėšų skyrimo klausimai sprendžiami seniūnijoje ir Savivaldybės administracijoje.
Galiu drąsiai pasakyt: minčių, kaip tvarkyti aplinką ir gražiau gyventi, žmonės turi gerokai daugiau, nei yra lėšų joms įgyvendinti.
Bus daugiau.
Kalbėjosi Kristina JUSTAUDIENĖ
Loading ...
