Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos vykdo Šatrijos piliakalnio tvarkymo darbus ir atlieka archeologinius tyrimus. Garsų Žemaitijos piliakalnį planuojama pritaikyti turizmui: įrengti laiptus, pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikštelę ir t. t. Tačiau, prieš pradedant šiuos žemės judinimo darbus, kad nebūtų sunaikinta archeologinė medžiaga, 1 350 kvadratinių metrų plote atliekami archeologiniai tyrimai. Kalbėjomės su neseniai unikalų radinį – daugiau kaip prieš tūkstantį metų palaidotos moters kapą – Šatrijos piliakalnio papėdėje radusiu archeologu Mantu Daubaru.
„Šatrija – vienas iš didesnių piliakalnių visoje Lietuvoje. Unikalus tuo, kad turi dviejų, o ne kaip įprasta – vieno, gynybinių pylimų sistemą: aukštutinę ir žemutinę, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo archeologinius tyrimus atliekančios VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ projektų koordinatorius, archeologas M. Daubaras. – Deja, pylimai yra stipriai nuerodavę.“ Pasak archeologo, turėjo įtakos tai, kad Antrojo pasaulinio karo metais aplink piliakalnį buvo kasami apkasai, o tarybiniais laikais – ariama.
„Aplink Šatriją – į visas puses – yra buvusi 15 ha dydžio gyvenvietė, – pasakojo M. Daubaras. – Tai viena didžiausių tokių gyvenviečių Lietuvoje. Ji, kaip ir piliakalnis, datuojama labai plačiai – nuo pirmojo tūkstantmečio vidurio iki daugmaž XIII amžiaus. Tikimės, jog mūsų tyrimai suteiks duomenų, leisiančių patikslinti šį datavimą.“
Pašnekovas sakė, jog, balandžio mėnesį pradėjus archeologinius tyrimus, labai įspūdingų ar unikalių radinių nebuvo: „Tai niekuo neišsiskirianti medžiaga. Kaip ir šalia kitų Lietuvos piliakalnių, radome keramikos, arbaletinių strėlių antgalių, šiek tiek žalvarinių papuošalų ir t. t.“ Archeologas nė neįtarė, jog netrukus taps vieno iš unikaliausių radinių Lietuvoje liudininku.
Liepos pabaigoje atliekant archeologinius kasinėjimus Šatrijos piliakalnio papėdėje, rasta kapavietė, kurioje palaidota, kaip spėjama, 40–45 metų amžiaus moteris. „Šis radinys unikalus tuo, kad iki šiol niekur Lietuvoje nebuvo rasta kapo, palaidojimo gyvenvietės teritorijoje, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo archeologas M. Daubaras, – paprastai tariant, nuo seniausių laikų žmonės mirusiuosius stengdavosi laidoti kažkur kitur. Tai būtų galima palyginti su artimo žmogaus laidojimu šalia savo namo ar kieme. Kapas turėtų būti datuojamas VI–VIII a. Moters amžius – nuo 40 iki 45 metų. Tikslesni duomenys bus aiškūs atlikus laboratorinius tyrimus, kurie arba patvirtins šiuos spėjimus, arba paneigs.“
M. Daubaras teigė, kad visa tyrimo metu surasta medžiaga galų gale bus perduota Telšių Žemaičių muziejui „Alka“, kur bus saugoma. Tačiau rasti moters palaikai greičiausiai bus perlaidoti arba laikomi Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. „Pačių kaulų galbūt niekas neeksponuos, – svarstė archeologas, – tačiau bent jų išliejas, mano manymu, būtų galima padaryti. Visgi ši kapavietė yra unikalus radinys.“
Archeologinius tyrimus Šatrijos piliakalnio papėdėje planuojama atlikti iki rugpjūčio pabaigos.
Loading ...
