Pa­vo­jin­giau­sias mė­nuo dėl su­si­dū­ri­mų ke­ly­je su gy­vū­nais

Po­li­ci­jos ir drau­di­mo at­sto­vai tei­gia, kad dau­giau­siai eis­mo įvy­kių su­si­dū­rus su gy­vū­nais įvyks­ta pa­va­sa­rį. Tel­šių ra­jo­ne šiais me­tais už­fik­suo­ti aš­tuo­ni to­kie įvy­kiai, o praė­ju­siais me­tais – pen­ki.

Ema GRUB­LIAUS­KY­TĖ

Ke­ly­je – gy­vū­nai

Bai­gė­si ge­gu­žė – pa­vo­jin­giau­sias mė­nuo vai­ruo­to­jams dėl su­si­dū­ri­mų ke­liuo­se su gy­vū­nais. Šių eis­mo įvy­kių sta­tis­ti­ka dau­giau­siai išau­ga pa­va­sa­rį, ypač šok­te­li ge­gu­žės mė­ne­sį.

Dve­jus me­tus iš ei­lės dau­giau kaip 700 vai­ruo­to­jų Lie­tu­vo­je su­si­du­ria su gy­vū­nais vien tik per pa­sku­ti­nį pa­va­sa­rio mė­ne­sį.

Šiais me­tais ge­gu­žę, pre­li­mi­na­riais Eis­mo įvy­kių in­for­ma­ci­nės sis­te­mos duo­me­ni­mis, už­fik­suo­tas 771 su­si­dū­ri­mas su gy­vū­nais (35 pro­c. vi­sų eis­mo įvy­kių). Iš jų įskai­ti­nių įvy­kių – 2. Su­žeis­ti 2 žmo­nės.

Per to­kį pat lai­ko­tar­pį per­nai už­fik­suo­ta ne­daug ma­žiau – 750 – su­si­dū­ri­mų su gy­vū­nais (32 pro­c. vi­sų eis­mo įvy­kių). Iš jų įskai­ti­nių įvy­kių – 2. Su­ža­lo­ti 2 žmo­nės.

Eis­mo įvy­kiai, į ku­riuos pa­ten­ka vai­ruo­to­jai, su­si­dū­rę su lau­ki­niais gy­vū­nais, ne­re­tas at­ve­jis Lie­tu­vos ke­liuo­se ir vi­sus me­tus. Daž­niau­siai tik ap­ga­di­na­mos trans­por­to prie­mo­nės, bet bū­na, kad nu­ken­čia žmo­nės, žūs­ta gy­vū­nai. Ke­lių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ra­gi­na vi­sa­da at­kreip­ti dė­me­sį į pa­vo­jų, ku­rį ga­li su­kel­ti į va­žiuo­ja­mą­ją ke­lio da­lį įbė­gę lau­ki­niai gy­vū­nai: pa­si­rin­ki­te sau­gų grei­tį ir bū­ki­te bud­rūs, ypač va­žiuo­da­mi miš­kin­go­se, neapt­ver­to­se ke­lio at­kar­po­se. Bū­ti­nai at­kreip­ki­te dė­me­sį į ke­lio ženk­lą „Lau­ki­niai gy­vū­nai“. Ten, kur jis įreng­tas, yra di­des­nė ti­ki­my­bė, kad ke­ly­je pa­si­tai­kys brie­dis, el­nias, stir­na, net šer­nas.

Su­si­dū­ri­mų su gy­vū­nais spar­čiai dau­gė­ja nuo 2017 me­tų. Jų skai­čius per sep­ty­ne­rius me­tus išau­go jau apie 3,5 kar­to: nuo 2 422 at­ve­jų 2017 me­tais iki 6 351 at­ve­jo 2023 me­tais.

Eis­mo įvy­kiai su gy­vū­nais Tel­šių ra­jo­ne

Pa­si­do­mė­jo­me, kaip daž­nai eis­mo įvy­kių su­si­dū­rus su gy­vū­nais nu­tin­ka Tel­šių ra­jo­ne.

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jo Ar­tū­ro Šlia­vo duo­me­ni­mis, šiais me­tais Tel­šių ra­jo­ne už­fik­suo­ti aš­tuo­ni to­kie įvy­kiai, praė­ju­siais me­tais – pen­ki.

Iš try­li­kos mi­nė­tų su­si­dū­ri­mų vie­nuo­li­ka bu­vo su stir­no­mis, du – su el­niais. Žu­vu­sių ir su­ža­lo­tų as­me­nų nė­ra. Žu­vę ar su­žeis­ti tik gy­vū­nai, žmo­nės ne­nu­ken­tė­jo.

Ke­tu­ri su­si­dū­ri­mai bu­vo ke­ly­je Šiauliai–Palanga – tarp 56 ir 74 km, po du – ke­liuo­se Telšiai–Seda ir Telšiai–Laukuva. Po vie­ną – Ei­gir­džių k., Dū­sei­kių k., Di­džio­jo Pa­lūks­čio k., ke­ly­je Sarakai–Kalvarija, Kau­na­ta­vos k.

Ma­no­ma, kad su­si­dū­ri­mų su gy­vū­nais bū­ta ir dau­giau, tie­siog žmo­nės ne­si­krei­pė į po­li­ci­ją. Pap­ras­tai ne­si­krei­pia­ma, kai au­to­mo­bi­lis ap­ga­di­na­mas ne­žy­miai, kar­tais to­kį spren­di­mą le­mia ir ki­tos prie­žas­tys.

„Lie­tu­vos drau­di­mo“ ko­men­ta­ras

Su­si­dū­ri­mų su gy­vū­nais su­kel­tą ža­lą kom­pen­suo­ja sa­va­no­riš­kas (kas­ko) trans­por­to prie­mo­nių drau­di­mas.

Kaip tai vyks­ta, pa­pa­sa­ko­jo AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vas Sau­lius Ab­raš­ke­vi­čius: „Pap­ras­tai to­kiu at­ve­ju tai­ko­ma iš­skai­ta, tai yra su­ma, ku­ri ne­kom­pen­suo­ja­ma ir iš­skai­to­ma iš nu­sta­ty­tos ža­los dy­džio. Pa­vyz­džiui, jei iš­skai­tos su­ma yra 100 Eur, o įver­tin­ta ža­la sie­kia 2 000 Eur, tai klien­tui iš­mo­ka­ma su­ma bus 1 900 Eur. Tam, kad drau­di­mas ga­lio­tų, drau­dė­jas (ap­si­drau­dęs as­muo) tu­ri bū­ti neaps­vai­gęs nuo al­ko­ho­lio ar ki­tų me­džia­gų, au­to­mo­bi­lis tu­ri bū­ti tech­niš­kai tvar­kin­gas ir pan.“

Treč­da­lis ša­lies gy­ven­to­jų (34 pro­c.) nu­ro­do, kad jie pa­tys ar­ba as­muo iš jų ar­ti­mos ap­lin­kos yra bent kar­tą pa­te­kę į ava­ri­nę si­tua­ci­ją dėl į ke­lią ne­lauk­tai iš­šo­ku­sio žvė­ries, at­sklei­dė „Lie­tu­vos drau­di­mo“ už­sa­ky­mu at­lik­tas ty­ri­mas. Dau­giau­sia į šias si­tua­ci­jas ri­zi­kuo­ja pa­tek­ti ra­jo­nų cent­rų ar kai­mo vie­to­vių gy­ven­to­jai, ro­do ty­ri­mas.

Kaip pa­ste­bi „Lie­tu­vos drau­di­mo“ Ža­lų de­par­ta­men­to va­do­vas Ar­tū­ras Juo­dei­kis, šil­ta­sis me­tų se­zo­nas ypač iš­si­ski­ria su­si­dū­ri­mų su lau­ki­niais gy­vū­nais ri­zi­ka – tai ro­do nuo pa­va­sa­rio ant­ro­sios pu­sės išau­gan­tis su to­kio ti­po ava­ri­jo­mis su­si­jęs ža­lų skai­čius.

„Ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­tvir­ti­na jau il­gą lai­ką ma­to­mas nu­si­sto­vė­ju­sias ten­den­ci­jas. Kiek­vie­ną ge­gu­žę ir bir­že­lį bei ru­dens mė­ne­siais fik­suo­ja­me ža­lų suak­ty­vė­ji­mą dėl ava­ri­nių si­tua­ci­jų ke­ly­je su­si­dū­rus su lau­ki­niais žvė­ri­mis. Pa­te­kę į to­kias ava­ri­jas vai­ruo­to­jai pa­ti­ria ne tik emo­ci­nį šo­ką, bet ir di­de­lius au­to­mo­bi­lio re­mon­to kaš­tus“, – sa­ko A. Juo­dei­kis.

„No­rė­čiau pa­neig­ti mi­tą, kad mies­to gy­ven­to­jai su to­kio­mis ne­lai­mė­mis ne­su­si­du­ria – ne­re­tai net ir mies­to cent­re pa­ste­bi­mi vaikš­čio­jan­tys brie­džiai ar stir­nos, tad yra di­de­lė ti­ki­my­bė su žvė­ri­mis su­si­dur­ti ir mies­to te­ri­to­ri­jo­je. Mū­sų bend­ro­vės duo­me­ni­mis, praė­ju­siais me­tais dau­giau­sia to­kių ža­lų bu­vo fik­suo­ta di­džių­jų mies­tų re­gio­nuo­se, tad jų gy­ven­to­jai tu­rė­tų iš­lik­ti bud­rūs vi­sos ke­lio­nės me­tu, o ypač at­kar­po­se, ku­rio­se ke­lio ženk­lai pra­ne­ša apie di­des­nį gy­vū­nų ak­ty­vu­mą“, – pa­žy­mi de­par­ta­men­to va­do­vas.

„Lie­tu­vos drau­di­me“ re­gist­ruo­tų ža­lų duo­me­ni­mis, dau­giau­sia į eis­mo įvy­kius pa­ten­ka stir­nos ir šer­nai, taip pat neiš­ven­gia­ma su­si­dū­ri­mų ir su stam­bes­niais gy­vū­nais − brie­džiais ir el­niais.

Pa­sak A. Juo­dei­kio, ava­ri­nės si­tua­ci­jos su stam­bes­niais gy­vū­nais daž­niau­siai yra pa­vo­jin­ges­nės. To­kių eis­mo įvy­kių me­tu pa­si­tai­ko rim­tų su­ža­lo­ji­mų, ne­tgi tra­giš­kų mir­čių, o ža­la au­to­mo­bi­liui bū­na ne­pa­ly­gin­ti di­des­nė. Pa­vyz­džiui, su­si­dū­rus su brie­džiu vi­du­ti­nė ža­los iš­mo­ka sie­kia apie 5,4 tūkst. eu­rų.

Vi­du­ti­nė iš­mo­ka už pa­tir­tą au­to­mo­bi­lio ža­lą su­si­dū­ri­mo su gy­vū­nu at­ve­ju sie­kia apie 2,5 tūkst. eu­rų, ro­do bend­ro­vės duo­me­nys.

A. Juo­dei­kis pri­me­na, kad, no­rint iš­veng­ti su­si­dū­ri­mų su lau­ki­niais žvė­ri­mis, bū­ti­na lai­ky­tis šių sau­gu­mo prie­mo­nių:

• Vai­ruo­to­jai tu­ri bū­ti dė­me­sin­gi va­žiuo­da­mi už­mies­čio ke­liais ar vie­to­vė­se, ku­rio­se ke­lio ruo­žas ker­ta miš­ką ar at­vi­rus lau­kus, ypač tam­siuo­ju pa­ros me­tu, esant rū­kui, dar­ga­nai.

• Ruo­žuo­se, pa­ženk­lin­tuo­se ke­lio ženk­lu „Lau­ki­niai gy­vū­nai“, rei­kia va­žiuo­ti ypač at­sar­giai, ste­bė­ti si­tua­ci­ją ša­lia ke­lio. Pa­ma­čius ša­li­ke­lė­je sto­vin­tį gy­vū­ną, pro jį va­žiuo­ti itin at­sar­giai, ne­spaus­ti gar­so sig­na­lo ir ne­mirk­sė­ti ži­bin­tais.

• Gy­vū­nai per ke­lią daž­nai bė­ga gru­pė­mis, tad pa­ste­bė­jus, kad prie­ky­je ke­lią per­bė­go vie­nas gy­vū­nas, pa­vyz­džiui, stir­na ar šer­nas, bū­ti­na stip­riai su­lė­tin­ti grei­tį ir tą vie­tą pra­va­žiuo­ti itin at­sar­giai.

• Pri­si­min­ti, kad gy­vū­nų el­ge­sys ga­li bū­ti sun­kiai pro­gno­zuo­ja­mas ir ne­nus­pė­ja­mas, ypač jei jie apa­kin­ti trans­por­to prie­mo­nių ži­bin­tų švie­sos.

• Vai­ruo­jant rei­kia pa­si­rink­ti sau­gų grei­tį, kad pri­rei­kus ga­lė­tu­mė­te į iš­ki­lu­sią si­tua­ci­ją tin­ka­mai su­rea­guo­ti, o jei iš­kils bū­ti­ny­bė – ne­del­siant su­sto­ti.

• Ža­las, pa­tir­tas su­si­dū­rus su žvė­ri­mis ke­ly­je, pa­de­da amor­ti­zuo­ti sa­va­no­riš­kas (kas­ko) trans­por­to prie­mo­nės drau­di­mas.