Šiais susvetimėjimo laikais tyros sielos ir nesavanaudis žmogus yra tikra retenybė. O nuostabiame gamtos kampelyje – Degaičių seniūnijos Patausalės kaime tokių gyventojų – dauguma. Čia gyvena vienas kitą gerbiantys bei nuoširdūs žmonės. Nelaimei nutikus ar džiaugsmo ašaroms bėgant, patausališkiai suremia pečius lyg šeimos nariai: drauge švenčia ar įveikia visas gyvenimo negandas.
Patausalėje jau keletą dešimtmečių gyvena Aleksandra Virkėtienė. Darbščioms moters rankoms nebaisūs rudens vėjai ar žiemos šalčiai – ji net juodą naktį kelsis iš lovos ir neatsisakys padėti. Už savo krašto puoselėjimą šešiasdešimt ketverių moteriškė jau ne kartą sulaukė padėkos žodžių.
Ištverti sunkumai
Gyvenimas žemaitės nelepino: reikėjo ištverti brangių žmonių netektis ir nepriteklių. Visgi Aleksandra apdovanota vidine stiprybe teikti gėrį kitiems ir nuo mažų dienų nesvetimu darbštumu.
Po mokyklos baigimo Aleksandrai nepavyko įstoti studijuoti. Tačiau pasisekė sukurti šeimą su mylimu žmogumi – kaimynystėje gyvenusiu Adomu Virkėčiu. Vyras dirbo vairuotoju, o straipsnio herojė dvidešimt septynerius metus praleido fabrike „Mastis“. Drauge sulaukti gyvenimo brandos sutuoktiniams sutrukdė Adomo kelionė Amžinybėn. Tuomet Aleksandrai buvo tik penkiasdešimt dveji. Moteris neslepia sunkiai ištvėrusi netektį. Laimei, greta buvo ir palūžti neleido trys Virkėčių atžalos: Egidijus, Jurgita ir Mindaugas. Pastarasis netekties akimirką buvo tik paauglys.
Likusi viena su vaikais, Aleksandra niekada nedejavo ir visomis išgalėmis stengėsi kabintis į gyvenimą. Moteris pamena finansinius sunkumus. Sutuoktinio mirties dieną piniginėje turėjo tik 10 Lt, tačiau sugebėjo mylimą žmogų palaidoti su visa derama pagarba, paminėti mirties metines ir pastatyti paminklą. Prieš kelerius metus patausališkei teko palaidoti ir kitą brangų žmogų – mirė jos prižiūrėta devyniasdešimtmetė mama. Likimas atsiuntė ir daugiau išbandymų: prieš septyniolika metų Aleksandrai buvo atlikta sudėtinga operacija. „Jau galvojau, kad mirsiu“, – prasitaria moteris. O operacijos dieną patausališkės marti gimdė.
Draugiškas kaimas
Gyvenimo nelepinta Aleksandra turi vidinės stiprybės gėrį dovanoti kitiems. Niekada neatsisako paprašyta padėti. Po vyro mirties dirbo Telšių miesto seniūnijoje. Iki dešimties metų augino savo anūkę Eveliną. Šiuo metu prižiūri negalią turinčią moterį. Nekreipdama dėmesio į pūsles ant rankų, moteris padeda patausališkiams daržus ravėti ar kitus buities darbus atlikti. Gelbsti netekties akimirką: perrengia mirusįjį, gieda palydint į paskutinę kelionę. Vasarą Genutei ir Klemensui Strazdauskams padėjo organizuoti Patausalės šventę. Išvardinti visus gerus moteriškės darbus truktų ilgai. Tačiau ir aplinkiniai už gera atsilygina tuo pačiu: kas pieno atneša, kas varškės. „Mūsų kaimas labai draugiškas. Visi voromis eina vienas kitam padėti“, – tikino pašnekovė.
Degaičių seniūnija ne kartą įvertino Aleksandros pastangas. Už žmogiškųjų vertybių išsaugojimą ir puoselėjimą, pagalbą artimam ir širdies gerumą 2011–2012 m. patausališkei skirta nominacija „Geroji širdis“. Tėvynės pažinimo draugija įteikė padėkos raštą už Juodinkių kapinaičių atnaujinimą, tėvų ir protėvių atminimo saugojimą ir gimtojo kaimo istorijos puoselėjimą.
Remontavo namą
Praeities randai pamažu traukiasi. Bemaž pusę savo amžiaus be elektros praleidusi Aleksandra šiandieną džiaugiasi erdviu ir suremontuotu namu. Inžinierės projektuotojos mokslus baigusi dukra kambaryje sudėjo grindų dangą, padėjo uždengti stogą. Pamažu namas buvo restauruotas, įrengtas papildomas kambarys. Už arklį gauti 3 tūkst. Lt išleisti taip pat namui tvarkyti. Kieme žento pastatytoje pavėsinėje rengiamos šeimos šventės.
„Dar turiu daržinę ir pavėsinę pastatyti“, – ateities planais gyvena patausališkė.
Vaikystėje Aleksandrai iki mokyklos pėstute tekdavo žingsniuoti net 10 km. O dabar ją ir kitus Patausalės gyventojus į Gadūnavo bažnyčioje aukojamas mišias kiekvieną sekmadienį nuveža patausališkė G. Strazdauskienė. Moterys ir į kituose rajonuose vykstančius atlaidus nuvažiuoja. „Draugiškame kaime neturiu kada liūdėti“, – sakė pašnekovė. Be ją supančių gerų žmonių, Aleksandra džiaugiasi ir mylinčiais vaikais bei anūkais. Miela ir 9 triušių bei šunelių draugija.
Loading ...
