Dėl pandemijos sukeltų išbandymų daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, todėl svarbu žinoti, jog kreipimasis pagalbos į specialistus – ne gėdingas, o pagirtinas žingsnis.
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės specialistės – psichologė Sonata Marčėnienė ir medicinos psichologė Kristina Engesser – pažymi, kokias nemokamas psichologinės pagalbos ir emocinės paramos galimybes šalyje turi kiekvienas pilietis.
Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali
Anot S. Marčėnienės, neretai vizitą pas bet kurį gydytoją, ypač pirmąjį, žmonės atidėlioja, tikisi, jog problema susitvarkys savaime, pirmiausia ieško informacijos internete, pokalbių forumuose, „googlina“ simptomus, tikėdamiesi kažkokių universalių, stebuklingų sprendimų. „Lygiai taip pat nutinka ir prieš kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus. Galbūt netgi dar dažniau atidėliojame, jeigu tai yra pirmas kreipimasis ir jeigu anksčiau nesame to darę“, – teigia psichologė.
Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama, nes kiekviena nauja situacija mums kelia tam tikrą nerimą, būgštavimus, diskomfortą, įtampą.
„Iš dalies tai susiję su vis dar egzistuojančiais mitais, jog psichikos specialistai gelbsti tik akivaizdžių psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, jog po kreipimosi būsi tarsi kažkokiu būdu „pažymėtas“ ar tai gali turėti kažkokių neigiamų pasekmių ateityje. Matyt, šis požiūris ir šie mitai vis dar kaip raibuliai sklinda iš senesnių laikų“, – apie visuomenėje vis dar egzistuojančią psichikos sutrikimų turinčių žmonių stigmatizaciją kalba S. Marčėnienė.
Po truputį mažėja stereotipų
Kita vertus, psichologė S. Marčėnienė tvirtina, kad vyksta tam tikri teigiami poslinkiai, daugėja informacijos viešojoje erdvėje, kinta žmonių požiūris, ypač jaunesnių, kurių dauguma jau drąsiai kreipiasi į specialistus. Taip pat pastebima, kad drąsėja ir vyrai, kurie anksčiau to privengdavo. Visa tai leidžia manyti, kad visuomenėje mažėja stereotipų, susijusių su psichikos sveikata.
Taigi, jei turite abejonių dėl kreipimosi, patariama pokalbį su specialistu pradėti būtent nuo to, kaip sunku ir neramu buvo užsiregistruoti į konsultaciją. „Nuostata, kad atėjau tiesiog pasikalbėti apie savo sunkumus, kad galiu ne tik laukti klausimų, bet ir pats ar pati klausti, išsakyti savo būgštavimus, gali padėti jaustis ramiau, labiau pasitikėti 
specialistu“, – pabrėžia pašnekovė.
Nemokamos pagalbos galimybės – įvairios
Dažnai pokalbis su psichologinės pagalbos ar emocinės paramos telefonu linijų konsultantais gali suteikti padrąsinimą ir padėti įveikti pirmojo kreipimosi baimę. Todėl, išgyvenant emocinius sunkumus, medicinos psichologė K. Engesser rekomenduoja kreiptis į pagalbos linijas, kurių visą sąrašą galima rasti nacionalinės platformos „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/.
„Kai kurios pagalbos linijos yra bendrinės, skirtos visiems, kitos – orientuotos į skirtingas gyventojų grupes, pavyzdžiui, moteris, vaikus, jaunimą, tėvus, vyresnio amžiaus ar savižudybės krizę patiriančius asmenis. Taip pat yra pagalbos linijų, kur pagalba teikiama rusų kalba“, – akcentuoja K. Engesser ir priduria, kad tokie pokalbiai yra anonimiški, o psichologinę pagalbą ar emocinę paramą dažniausiai teikia apmokyti savanoriai, psichologai, psichoterapeutai, kiti psichikos sveikatos specialistai.
Patyrus sunkius išgyvenimus – darbo netekimą, skyrybas – ar kitus netikėtus, psichologiškai sudėtingus pokyčius, kiekvienas gali gauti nemokamai iki penkių psichologo konsultacijų savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose. Patiriant psichikos sveikatos sunkumų nemokama psichologinė pagalba teikiama psichikos sveikatos centruose ir tam nereikia gydytojo siuntimo. Jeigu reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimų atpažinimo ar gydymo, galima kreiptis į psichiatrą psichikos sveikatos centre.
Patiriantiems artimo žmogaus smurtą nemokamą ir konfidencialią pagalbą siūlo specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) (www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai/).
Išgyvenantiems krizę ar esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, reikėtų skambinti 112. Tokiais atvejais būtinoji pagalba nedelsiant teikiama priėmimo-skubios pagalbos ar krizių skyriuose.
Būtina paminėti, kad kiekvienas gali geriau rūpintis savo psichikos, kaip ir fizine, sveikata pasitelkdamas patikimus interneto puslapius, tokius kaip www.pagalbasau.lt, ar naudodamasis tokiomis internetinėmis programėlėmis kaip „Ramu“, „Pauzė“, „Mindletic“. Jos skirtos savipagalbos įgūdžiams, sąmoningumui ugdyti, taip pat gali padėti panikos atakos metu.
Kodėl nereikėtų atidėlioti ir delsti?
Perspėjama, kad kai kurios psichologinės būsenos be specialistų pagalbos gali gilėti, įsisenėti, vis labiau trikdyti žmogaus adaptaciją, apimti vis platesnes žmogaus funkcionavimo sritis. Neretai galioja taisyklė: kuo ilgiau tęsiasi sutrikimas, kentėjimas, tuo ilgesnis gali būti atsigavimo, resursų atkūrimo procesas, gali prireikti netgi stacionarinės pagalbos ligoninėje.
Svarbu atminti, kad net ir vienas pokalbis tinkamu laiku gali padėti pasijusti geriau, o suteikta patikima informacija, problemų ir jausmų įvardijimas gali sužadinti pasitikėjimą, viltį, paskatinti spręsti problemas.
„Jau vien nusiteikimas, pasiryžimas kreiptis pagalbos gali padėti jaustis drąsiau ir kitose gyvenimo srityse, paskatinti jausmą „aš galiu“, išeičių ieškojimą“, – pažymi psichologė S. Marčėnienė.
Loading ...
