P. Kuizinas – apie pokyčių reikalaujančią kultūros teikimo paslaugą

Gegužės 15 d., 13 val., Telšių rajono savivaldybės salėje vyks Kolegijos posėdis, kuriame Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė pristatys esamą kultūrinės veiklos situaciją Telšių rajone, problemas ir perspektyvas. „Norime Kolegijoje padiskutuoti, ar mus tenkina šiandien rajone teikiamų kultūros paslaugų kokybė, palyginti su investicijomis į šią sritį, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas. – Šiemet rajono kultūrai skirta beveik 5 mln. Lt. Tačiau neužtenka tik skirti lėšas siekiant išlaikyti krūvą kultūros darbuotojų etatų. Pagrindinis diskusijos tikslas – kaip turėtų būti pertvarkyta kultūros sritis, kad mūsų rajono gyventojai gautų tokias paslaugas, kurių šiandien jiems reikia.“ „Aš dažnai paklausiu kultūros darbuotojų: ar žinote, ko šiandien reikia mūsų rajono žmonėms? – teigė Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas P. Kuizinas. – Esu apsilankęs daugybėje mūsų rajone vykstančių renginių, minėjimų, švenčių, vakaronių ir t. t. Labiausiai keista, kada atsiduri tokiame renginyje, kuriame pačių saviveiklininkų yra 27, o žiūrovų – 13-ka. Tokiu atveju kyla natūralus klausimas: kam šią paslaugą jie teikia – sau ar gyventojams? Kodėl tame pačiame miestelyje į bendruomenės organizuotą renginį susirenka keliasdešimt kartų daugiau žiūrovų nei į kultūros darbuotojų surengtą?“ Pasak vicemero, nors taip yra ne visur, tačiau, pasižiūrėjus į didžiąją dalį kultūros centrų darbo, trūksta laisvos minties, bendradarbiavimo su kitais rajonais, kultūrinių mainų, kurie atneša kažką naujo, nematyto ir pan. „Dabar daug metų tie patys kolektyvai su tais pačiais kūriniais, tais pačiais veidais… Jie tampa nebeįdomūs žmonėms… Todėl ir kyla klausimas: ar mes tinkamai šiandien teikiame kultūros paslaugas? Gal reikėtų kažką daryti kitaip?“ – svarstė pašnekovas.
P. Kuizino teigimu, į šiuos klausimus turėtų atsakyti Kolegijos posėdyje pradėta diskusija. Taip pat planuojama susitikti ir apie esamą kultūros padėtį pasikalbėti su viso rajono seniūnais, bendruomenių atstovais, pačiais kultūros darbuotojais. „Be abejo, nuomonės atsiklausime ir pačių žmonių – juk nebursime iš tirščių, nežinodami, ko mūsų rajonui, gyventojams šiandien reikia, – kalbėjo vicemeras. – Apklausą artimiausiu laiku atliks Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus darbuotojai.“
Anot Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo, kokią kultūros reformos kryptį ketinama pasirinkti – šiandien atsakyti sunku. Yra net keletas galimų variantų. Vienas iš jų – kultūrai skiriamas lėšas perduoti administruoti seniūnijoms, kurios renginių programą, poreikį ir pan. derintų su seniūnaičiais, bendruomenėmis ir kartu spręstų, kaip gautas lėšas panaudoti.
Kitas galimas variantas – tai kultūros centrų finansavimas per projektinę veiklą. Pavyzdžiui, numatant rajono biudžete 200–300 tūkst. Lt, kuriuos rajono kultūros centrai galėtų išsidalinti rašydami projektus. Taigi, atsirastų dar vienas motyvas kultūros darbuotojams dirbti, nes taip jie galėtų gauti papildomai pinigų.
Kalbama ir apie tai, kad galbūt nebereikia tiek kultūros centrų, kiek jų yra šiandien: būtų palikti tik tie, kurie dirba gerai (organizuoja daug renginių, kurie pritraukia didelį būrį žiūrovų), o kitur palikti kultūrai skirtą pinigų krepšelį, kurį kartu su seniūnu savo nuožiūra išsidalintų patys gyventojai. „Ši mintis tebėra gyva, – sakė P. Kuizinas. – Aš įsivaizduoju mišrų variantą: palikti keletą gerai dirbančių kultūros centrų, o kitur seniūnijose įsteigti keletą kultūros specialistų pareigybių. Jie ir derintų su seniūnu, bendruomenėmis būsimus renginius.“
P. Kuizinas pabrėžė, kad visi šie variantai – tai tik būsimų diskusijų apie rajono kultūros ateitį užuomazgos. O ir patiems kultūros darbuotojams būsimos reformos baimintis nevertėtų, nes vienas iš jos siekių – sukurti tokią sistemą, kuri leistų kultūros darbuotojams užsidirbti normalų atlyginimą, t. y. neprisirišti prie „etato“, bet prie darbo rezultatų. Nuo jų ir priklausytų darbuotojų darbo užmokestis.