Tikriausiai kiekvienas stovėdamas ant žemės su pavydu ir pasigėrėjimu palydi iš lėto dangumi sklendžiančius spalvingus oro balionus ir trokšta atsidurti jo pintinėje. Karšto oro baliono pilotui Alfredui Vaurui skrydžiai – vieni puikiausių ir romantiškiausių nuotykių jo gyvenime, suteikiantys galimybę pakilti virš kasdienybės rūpesčių ir naujai pažvelgti į supantį pasaulį. „Greitai turėsime labai daug aerodromų. Ūkininkams nupjovus javus, bus ražienų, kurios pasitarnaus kaip puikūs nusileidimo takai“, – šypsojosi vyras.
Išsipildžiusi svajonė
Alfredas nuo mažens svajojo kilti į dangų. Berniukas su didžiausiu smalsumu, atvertęs galvą, stebėdavo praskrendančius „kukurūznikus“. Vėliau užsiiminėjo aviamodeliavimu, mokėsi Broniaus Oškinio sklandymo mokyklėlėje, kurioje susipažino su legendiniu jos įkūrėju, įskiepijusiu meilę aviacijai.
Pirmą kartą savarankiškai 16-metis skrido Kartenos aerodrome, Klaipėdos sklandymo klube. Tais pačiais metais Šilutės aerodrome atliko ir pirmąjį šuolį parašiutu. Lėktuvais ir sklandytuvais Alfredas yra skraidęs per 2 000 valandų. Vyras didžiuojasi, kad išmoko pilotuoti Rusijoje (Voronežo ir Kalugos mokomuosiuose aviacijos centruose) reaktyvinius, o Lietuvoje – propelerinius lėktuvus, tapo lėktuvų ir sklandytuvų instruktoriumi. 23-ejų metų A. Vaurui suteiktas sklandymo sporto meistro vardas. Perversmo metu oreivis ėjo Telšių aeroklubo viršininko pareigas. Ten paruošė apie 20 žmonių, sugebančių savarankiškai skristi. Iki šiol visi sėkmingai nardo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių padangėse.
Naujas pomėgis – oro balionai
Kiek vėliau aviacijoje vyras nusprendė padaryti pertraukėlę. Po to, pajutęs trauką karšto oro balionams, suteikiantiems daugiau romantikos, pradėjo jais labiau domėtis. Pritrūkęs fizinės jėgos, A. Vauras buvo pakviestas padėti moterims pilotėms 2008 metais Lietuvoje ir Latvijoje organizuotuose čempionatuose karšto oro balionais. „Iš arčiau pamačiau tuo užsiimančių žmonių gyvenimą. Taip pat susipažinau su užsienio oreivių komandomis. Tai buvo didžiulė patirtis“, – prisiminimais dalijosi Alfredas.
Vyras didžiuojasi, kad baigė karšto oro baliono pilotų kursus, o prieš dvejus metus Civilinės aviacijos administracijoje išlaikė egzaminus ir įgijo piloto licenciją. „Džiaugiuosi turėdamas galimybę pats valdyti oro balioną“, – šypsojosi oreivis. Tačiau tuo mokslai nesibaigė. „Mokausi ir toliau. Tikriausiai tai teks daryti ir visą gyvenimą. Kiekvieną dieną yra vis kitokios meteorologinės sąlygos, lygiai tokio pat skrydžio niekada nebūna. Tuo mane ir žavi šis sportas. Kiekvienas skrydis – iššūkis, nes niekada nežinai, kas bus, kur nusileisi“, – teigė pašnekovas. Šiame sporte svarbūs tiek fizinis pasirengimas, tiek vidinė ramybė. Jei pilotas psichologiškai jaučiasi blogai, jam geriau nekilti. Paklaustas, kokių savybių turi turėti šios sporto šakos entuziastas, Alfredas ilgai nesvarstė: „Mylėti aviaciją.“
A. Vauras džiaugiasi įsigijęs karšto oro balioną. Su juo šiais metais jau dalyvavo dvejose varžybose („Dzūkijos taurė“, „Klaipėdos krašto taurė 2013“) ir Oršos (Baltarusija) fiestoje. Jolanta Valantinienė, drauge dalyvavusi varžybose „Dzūkijos taurė“, gyrė šį oreivį. „Alfredas siekia, kad kuo daugiau žmonių skrydžio metu patirtų teigiamų emocijų. Nesu mačiusi žmogaus, kalbančio apie kokį kitą sportą su tokiu užsidegimu“, – tikino moteris.
Širdžiai mielas poilsis
Vyras save laiko ne oreivystės profesionalu, o entuziastu. Šis sportas jam atima daug laisvalaikio, todėl šeimai laiko lieka mažiau. „Geriausias poilsis – skrydis oro balionu. Būtų gaila prarasti laiką gulint ant smėlio Palangoje ar Turkijoje, jeigu geras oras ir yra galimybė pakilti į orą“, – entuziastingai kalbėjo Alfredas.
Artimiausi planai
Dar šiais metais vyras planuoja įsteigti Telšių oreivių klubą. „Visi norintieji galės mane susirasti ir tapti klubo nariais. Bet ypač laukiu žmogaus, norinčio tapti pilotu. Patirtis yra įgaunama skrydžio metu. Ją galėsiu suteikti ir aš, nes daug ko galima išmokti būnant kartu komandoje. Trūkstamas žinias būsimasis pilotas įgis Vilniuje“, – viltimis dalijosi oreivis.
Šiemet Alfredas su komanda yra kviečiami skristi Latvijoje, Slovakijoje ir Italijoje. Tačiau artimiausiu metu pilotas labai užimtas ir neturi tam laiko. „Labai norėčiau“, – neslėpė jis. Oreivystės entuziastas ateinančiais metais stengsis dalyvauti visuose renginiuose, į kuriuos bus kviečiamas. O artimiausiuose planuose – skrydis virš Telšių. Oreivis teigė, kad visur skristi yra gražu, bet virš Žemaitijos (ežeringų vietų, šalia jūros) – įspūdingiausia. A. Vauras išdavė ir savo didžiausią troškimą: „Mano svajonė – pilotuoti oro balioną virš Alpių kalnų. Labai norėčiau pabūti toje kalnų jėgoje.“
Skrydžio metu įamžinami vaizdai
Piloto sūnus Martynas užsiima fotografija. Todėl dažnai kartu su tėčiu kyla į dangų su fotoaparatu rankose. Nuotraukos su nuostabiais vaizdais iš paukščio skrydžio yra naudojamos labdaringiems tikslams, kalendorių ir lankstinukų gamybai. Miesto renginių metu surinkti pinigai, gauti pardavus fotografijas miesto gyventojams, buvo skirti neįgaliems vaikams. „Kilti į didelį aukštį oro balionu netikslinga, todėl laukiame netradicinio (su rūku ir iš jo išnyrančia saule) ryto, kai galėsime surasti ir įamžinti gamtos stebuklus, esančius arti žemės. Esu laimingas, galėdamas džiaugtis gyvenimu ir grožėtis gamta“, – šypsodamasis sakė A. Vauras.
Loading ...
