Opozicijos nuomonė apie gerokai šlubuojančią Savivaldą

Prieš keletą savaičių Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai šventė Savivaldos dieną: padėkos raštai, apdovanojimai ir gražūs žodžiai, sklindantys iš valdininkų, glostė tų pačių valdininkų ausis. „Savivaldybininkai“ – tokią naują sąvoką dar visai neseniai sukūrė Telšių rajono savivaldybės administracija. Tačiau kas pastaroji institucija yra Savivaldai – šerdis ar tik pagalbinės rankos? Kiek Savivaldybės administracija tarnauja pačiam žmogui ir kodėl jos koridoriuose keletą metų klaidžioja dokumentai? Kalbėjomės su Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu Petru Kuizinu.
„Savivaldybininkai“
„Praėjusiais metais, švenčiant Savivaldos dieną, bent keletą kartų skambėjo nauja savoka – „savivaldybininkai“, – prisiminė Darbo partijos frakcijos Telšių rajono savivaldybės taryboje seniūnas Petras Kuizinas. – Kodėl net ir po ketverių metų Telšių rajono savivaldybės administracija dar nenori suvokti, kad ne ji yra pagrindinė Savivaldos šventės herojė? Galioja supratimas, kad administracija – tai Savivaldos šerdis: apdovanojimai, padėkos – viskas administracijos darbuotojams. Tačiau juk pastarieji turi daug savų profesinių švenčių – buhalterių, architektų dienos ir t. t. Būčiau patenkintas, jei, minint Savivaldos dieną, būtų pakviesti visų rajono bendruomenių pirmininkai, atstovai, seniūnaičiai, pagaliau – gyventojai, kurie ir yra Savivaldos pagrindas.“ Pasak P. Kuizino, daug metų vykstant tokiems renginiams, matomas noras sumaišyti Savivaldą su Savivaldybės administracijos darbu: kad per daug nebūtų tos Savivaldos. Jos nebeliko ir seniūnijose, kurios šiandien paliktos be teisių, galių ir lėšų, o juk ten ir yra Savivaldos lopšys. „Savivaldybės administracija galėtų suteikti daugiau laisvės, galių ir teisių seniūnijoms, leisti joms turėti savo biudžetėlius, kurių pinigus naudotų pagal savo poreikius, tačiau to nedaro, – kalbėjo P. Kuizinas. – Matomas ryškus nenoras dalytis pinigų katilu, kurio turinio panaudojimą sprendžia „Baltuosiuose rūmuose“ (Telšių rajono savivaldybės administracijos pastatas, „Telšių ŽINIOS“) sėdinti centrinė rajono valdžia…“
Direktoriaus įsakymas klaidžiojo 3 metus
Kiekvienų kalendorinių metų pradžioje Telšių rajono savivaldybės administracijoje suvedami balansai ir apskaitomas visas Savivaldybės turtas. „Šių metų pradžioje Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi analizę, pateikė ataskaitą apie Savivaldybės valdomą turtą, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo Darbo partijos frakcijos Telšių rajono savivaldybės taryboje seniūnas P. Kuizinas. – Kontrolieriai nustatė, kad Savivaldybė turėjo neapskaityto turto už apie 2 mln. Lt, t. y. grubiai kalbant, pinigai išleisti turtui, bet jis buhalteriškai neapskaitytas: sakykime, atlikta pastato rekonstrukcija, pinigai išleisti, tačiau galutinio rezultato nėra.“
Anot P. Kuizino, šalia gausybės priežasčių, kodėl Savivaldybė turi neapskaityto turto už bemaž 2 mln. Lt, vienas paprastas pavyzdys viską geriausiai paaiškina: dokumentai tarp Savivaldybės administracijos skyrių „vaikšto“ 3 metus. „Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 metais pasirašė įsakymą, kuriuo pavesta apskaityti turtą. Direktoriaus įsakymas buhalteriją pasiekė tik šiais metais, – kalbėjo darbietis, – tai nesuvokiami dalykai?! Jeigu taip keliauja direktoriaus įsakymai, tai kaip tada su eilinio gyventojo raštais?“
Sunkiai kokią nors informaciją iš Savivaldybės administracijos sekasi gauti net Telšių rajono savivaldybės tarybos nariams: „Nesenas Vilniaus mero ir kontrolieriaus pavyzdys, kada sostinės vadovas mokė kontrolierių, kad jeigu prašo bendrapartiečiai – darbą privaloma atlikti per 3 dienas, jei prašo opozicija – galima darbą atlikti ir per 3 metus. Manau, kad tokiais kriterijais vadovaujamasi ir Telšių rajono savivaldybės administracijoje, – kalbėjo P. Kuizinas. – Jeigu dokumento reikalauja ne „savi“, o opozicinės partijos – jo gali laukti ir kelis metus. Aišku, pagal nustatytą tvarką visada gausi atsakymą–susirašinėjimą.“