Opozicija pravėrė Savivaldybės administracijos direktoriaus piniginę

Rašėme, kad praėjusiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, pristatęs 2012 m. veiklos ataskaitą, susilaukė kritikos iš šiuo metu rajono valdžios opozicijoje esančių tvarkiečių. Šie suabejojo, ar Savivaldybės administracijos direktoriaus darbo krūvis iš tikrųjų yra toks didelis, kad jam antrus metus iš eilės reikia mokėti 50 proc. priedą prie algos. Partijos Tvarka ir teisingumas narys Danielius Rupšys paprašė, jog administracijos vadovas įvardintų sumą, kurią uždirbo vien iš priedų per dvejus darbo metus. Tačiau informacija, kurią praėjus kelioms savaitėms nuo Tarybos posėdžio pateikė Savivaldybės administracijos direktorius, neturėtų būti itin maloni patiems tvarkiečiams. Pasirodo, kad S. Urbonas per dvejus metus iš priedų uždirbo mažiau, nei per tiek pat laiko anksčiau Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjęs, o dabar ūkio ministro pavaduotoju dirbantis partijos Tvarka ir teisingumas narys Kęstutis Trečiokas.
„Taip jau atsitiko, kad šiandien lygiai dveji metai, kaip dirbu Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, – „Telšių ŽINIŲ“ paklaustas apie priedus, kalbėjo S. Urbonas. – Per visą šį laiką iš priedų gavau 41 tūkst. Lt.“ Administracijos vadovas teigė, kad visa ši informacija buvo viešai skelbiama ir nuo visuomenės neslepiama internetinėje Savivaldybės svetainėje: „Mano darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 5 900 Lt per mėnesį („popieriuje“, – red.). Ši suma yra jau kartu su priedu.“
Atmetus gaunamą priedą prie algos (1 800 Lt) – S. Urbonas „popieriuje“ gautų apie 4 100 Lt, o „į rankas“ – apie 3 300 Lt. Taigi, be priedų Savivaldybės vadovo atlyginimas kai kuriais atvejais būtų mažesnis nei jo vadovaujamų skyrių vedėjų. „Kalbant apie atlyginimus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad paprasto valstybės tarnautojo darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos, priedų už ištarnautą stažą valstybės tarnyboje ir kvalifikacijos klasę, – pasakojo S. Urbonas, – tačiau Savivaldybės administracijos direktorius, pagal Valstybės tarnybos įstatymą, priskiriamas prie politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Juos, kaip ir merus, vicemerus, savo kadencijos laikotarpiui skiria savivaldybių tarybos. O atlyginimai susideda tik iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus metus. Politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams jokios kvalifikacinės klasės nesuteikiamos.“
Tokiems darbuotojams, anot Savivaldybės administracijos direktoriaus, galima skirti priedus prie algos už viršvalandžius, darbą poilsio bei šventinėmis dienomis. Tai esą išaiškinęs ir Konstitucinis Teismas, kuris savo nutarime konstatavo, kad valstybės ir savivaldybių politikų funkcijų ir pareigų pobūdis (kurioms priskiriamos ir politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigos) lemia tai, kad viso šioms funkcijoms ir pareigoms atlikti skiriamo laiko neįmanoma tiksliai apskaityti. Jų funkcijoms ir pareigoms atlikti būtinas laikas negali būti tapatinamas su nustatytu tam tikros įstaigos ar tam tikros darbuotojų kategorijos darbo laiku, taip pat tai, kad neretai yra būtina jų funkcijas vykdyti ir nustatytomis poilsio ir valstybės švenčių dienomis.
Pagal Konstitucijos 48 str. 1 dalį, negalima tokia teisinė situacija, kai darbuotojams, kurie dirbo viršvalandinį darbą, darbą poilsio ar švenčių dienomis, už jį nebūtų apmokama.
Gerai, sutikime, kad už viršvalandžius mokėti reikia. Tačiau ar tas darbo krūvis tikrai vertas 50 proc. priedo prie algos? Kiek buvo teisus tvarkietis Vytautas Barsteiga, Tarybos posėdžio metu sakydamas, jog jeigu administracijos direktorius teiktų savo, o ne visos administracijos, veiklos ataskaitą – ji sutilptų į du lapus, kuriuose puikuojasi vos kelios komandiruotės į Vilnių ir keli po sutartimis suraityti parašai?
„Mano darbas, galiu tvirtai pasakyti, neapsiriboja 8 darbo valandomis, – teigė S. Urbonas. – Visų pirma administracijos direktorius vadovauja beveik 300 darbuotojų. Tai didelė įstaiga, todėl ir darbo apimtis yra tikrai didžiulė: skyrių darbo koordinavimas, problemų sprendimas, strategavimas ir t. t. Nereikia užmiršti, kad administracija yra vykdomoji Savivaldybės tarybos institucija. Sprendimus ruošia administracija (juos priima Taryba), vykdo, įgyvendina vėl administracija. Ruošiamos įvairios tvarkos, planai, rengiami projektai, dokumentai, po kuriais ne šiaip sau aš pasirašau. Į juos reikia įsiskaityti, išanalizuoti, aiškintis ir pan.“ S. Urbonas tvirtino, kad vidutiniškai per dieną ant jo darbo stalo atsiduria nuo 60 iki 80 įvairiausių teisės aktų. Tad dažnai prie jų tenka paplušėti ir gerokai po darbo valandų. „Nelabai ir pamenu, kada paskutinį sykį mano darbo diena baigėsi 17 val. Dažniausiai jos pabaiga būna apie 20 val., – teigė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius, – bent kartą per savaitę vykstu į Vilnių įvairiais darbo reikalais. Ten dažniausiai susitikimai būna 9 arba 10 val. ryto. Tad į kelionę reikia jau išvažiuoti apie 5 ar 6 val. ryto. Iš Vilniaus dažniausiai grįžtame 20 val., o kartais ir 22 val.“ Be komandiruočių, pasak S. Urbono, taip pat tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose, šventėse, susitikimuose su gyventojais ir t. t. Taigi, tiek vakarai, tiek poilsio ir šventės dienos dažniausiai būna užimti.
Kaip jau minėjome straipsnio pradžioje – per dvejus darbo metus Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui S. Urbonui prie algos išmokėta 41 tūkst. Lt priedų. Tai 3 000 Lt mažiau, nei pasiėmė jo pirmtakas – K. Trečiokas. Pastarasis pirmaisiais buvusios kadencijos metais iš priedų uždirbo 44 tūkst. Lt.