Senėjimo procesui įtakos turi daugybė veiksnių, tačiau šiandienos mokslas ypač atidžiai stebi oksidacinį stresą, kuris yra biocheminis pusiausvyros sutrikimas, galintis atsirasti netgi dėl tokio elementaraus dalyko kaip seleno stoka.
Visi žmonės sensta. Tai neatsiejama gyvenimo dalis. Kiekvieno asmens senėjimo sparta priklauso nuo įvairiausių veiksnių, pavyzdžiui, genų, gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo ir mitybos. Iš tikrųjų mūsų mityboje yra mikroelementas, kuriuo mokslininkai vis labiau žavisi. Tai – selenas. Pakankamas seleno kiekis organizme reikalingas tam, kad tinkamai veiktų įvairūs mūsų kūno apsaugos ir „remonto“ mechanizmai, o viena iš išties gyvybiškai svarbių seleno savybių, kalbant apie senėjimą, yra jo gebėjimas apsaugoti mus nuo reiškinio, vadinamo oksidaciniu stresu.
Kaip selenas kovoja su oksidaciniu stresu
Neseniai paskelbtame moksliniame darbe „Seleno kiekis pagyvenusių žmonių organizme: ilgaamžiškumas ir senatvinės ligos“ (angl. „Selenium Status in the Elderly People: Longevity and Age-Related Diseases“) airių, prancūzų ir belgų tyrėjai atkreipė dėmesį būtent į seleną ir jam būdingą savybę apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso. Šiame straipsnyje, kurį pernai išspausdino „Current Pharmaceutical Design“, aprašoma, kaip selenas padeda įvairiems nuo jo priklausomiems enzimams, vadinamiesiems seleno proteinams, apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso keliamų pavojų.
Apsaugo sveikas ląsteles
Iš esmės oksidacinis stresas yra būsena, kai organizmą užvaldo pernelyg daug potencialiai kenksmingų audinius „ėdančių“ laisvųjų molekulių, kurios gali sunaikinti sveikąsias ląsteles ir pabloginti fizinę organizmo būklę. Laisvieji radikalai yra įprastas šalutinis ląstelių energijos apykaitos produktas, – kažkas panašaus į automobilio išmetamąsias dujas, – ir paprastai organizmas sugeba su jais susitvarkyti, nepatirdamas žalos. Šį darbą atlieka mūsų kūne veikiantys apsaugos mechanizmai. Vis dėlto, žmogui senstant, šių mechanizmų veikla pablogėja ir sulėtėja, todėl, jei kraujyje yra per mažai seleno, kuris „aprūpina degalais“ apsauginius seleno proteinus, jie gali nepajėgti atlikti savo užduoties.
Europiečiai suvartoja per mažai seleno
Ypač svarbu tai, kad didžiojoje Europos dalyje seleno kiekis maiste yra mažesnis negu kitose pasaulio vietose. Europos žemdirbystei naudojamame dirvožemyje jau ir taip trūksta seleno, o dėl šiuolaikinių ūkininkavimo metodų maisto medžiagos dar labiau išplaunamos iš dirvožemio, tad seleno kiekis javuose ir visuose kituose mitybos grandinės elementuose nėra toks didelis, koks turėtų būti. Vienas iš būdų seleno stokai kompensuoti yra papildų vartojimas kasdien, kad į mūsų organizmą patektų toks jo kiekis, kuris mokslininkų laikomas veiksmingu.
Geresnė gyvenimo kokybė
Vidutinis europietis su subalansuotu maistu kasdien gauna 40–50 mikrogramų seleno. Vis dėlto, švedams atlikus tyrimą su sveikais vyresnio amžiaus vyrais ir moterimis, nustatyta, kad verta jo suvartoti kur kas daugiau. Šiame tyrime („KiSel-10“), 2013 m. paskelbtame „International Journal of Cardiology“, dalyvavo 443 savanoriai. Mokslininkai atsitiktine tvarka suskirstė juos į grupes, kurios turėjo kasdien vartoti 200 mikrogramų seleno („SelenoPrecise“) ir 200 mg kofermento Q10 („Bio-Quinone Q10“) arba atitinkamą kiekį placebo. Tyrimo dalyviai paskirtus preparatus vartojo penkerius metus. Tuomet mokslininkai aiškiai pamatė tų dviejų grupių tiriamųjų skirtumus. Aktyvaus gydymo grupės dalyvių gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo, o tai leidžia manyti, kad selenas yra itin svarbus elementas palaikyti gerą vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, kadangi šiai maistinei medžiagai būdingos dvi esminės savybės: apsauga nuo oksidacinio streso ir pagalba stiprinant imunitetą.
Daugiau informacijos apie „SelenoPrecise“ galima rasti čia https://www.pharmanord.lt/produktai/details/selenoprecise-eurotabs-
Loading ...
