Nuteistasis iš pašiūrės persikėlė į namą

Telšių rajono pataisos inspekcijos įskaitoje nuo 2009 12 10 įrašytas Antanas (asmens duomenys pakeisti), gim. 1940 m., lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Nuteistasis, tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos, guodėsi prastomis gyvenimo sąlygomis, tačiau, jeigu bus galimybių, žadėjo pats pradėti bent minimalius remonto darbus, kad nesušaltų per šalčius. Jam buvo pasiūlyta per žiemą gyventi nakvynės namuose, tačiau Antanas atsisakė, nes augina daug triušių, kuriuos reikia prižiūrėti.
Minėtas asmuo gyvena su žmona Gadūnavo seniūnijoje. Mūsų žiniomis, jų gyvenamasis namas sudegė 2002 m., per Kalėdas. Sutuoktiniai prisimena, kaip pirmas naktis po gaisro jie praleido tvarte, apsikabinę paršelį. Tada porai buvo pasiūlyta patiems ieškotis gyvenamojo ploto, nes seniūnijoje nebuvo nei vieno laisvo socialinio būsto. Sutuoktiniai visus metus ieškojo, kur apsistoti, buvo nuvykę net į Suvalkiją, pas gimines, tačiau nieko nepešę grįžo atgal. Artėjant žiemai, iš buvusio namo apdegusių rąstų Antanas pats padarė pašiūrę. Tarpus tarp rąstų užkišo kiminais ir samanomis – apšiltino. Kadangi langų rėmų nebuvo, įsidėjo dvigubus stiklus, juos aplipdė moliu, kurį išsikasė kieme. Nuo buvusio tvarto stogo nuėmė šiferį, jį uždėjo ant lūšnos.
„Gyvename kaip urve, – pasakojo nuteistasis, – bet esu užaugęs Sibire, todėl tokios gyvenimo sąlygos manęs labai negąsdina. Pats ir krosnį sulipdžiau, svarbu, kad nešalta ir neužlyja. Vasarą čia gyventi nuostabu, nes žmonių aplink nėra, vien gamta. Ir vanduo šulinyje labai skanus. Per vasarą pragyvename iš grybų ir uogų, kuriuos renkame kasdien, tik žiemą liūdniau. Iš uždirbtų pinigų du mobiliuosius telefonus nusipirkome. Na, o televizorių „TV3 pagalba“ padovanojo“, – džiaugdamiesi pasakojo senukai.
Apsilankius Antano gyvenamojoje vietoje,vaizdas tikrai nedžiugino. Argi dabar ne XXI amžius, kur technika ir aukštosios informacinės technologijos, rodos, kiekvienam ranka pasiekiamos? Juk tiek ES paramos Lietuvą pasiekia, o dar yra žmonių, kurie urvuose gyvena. Po gaisro elektra buvo atvesta, tačiau netvarkingai instaliuota, palikta plikų laidų. Gyvenimo sąlygos iš tiesų labai prastos, žeminančios žmogaus orumą. Antanas tarsi kregždė susilipdė sienas iš popieriaus, molio, lentų. Telšių rajono pataisos inspekcijos darbuotojai tarėsi, kaip padėti bent minimaliai sutvarkyti būstą. Nutarta pagalbos prašyti Gadūnavo seniūnijos ir statybos firmų. Prasidėjus palankioms oro sąlygoms, nuvykome ir raštu kreipėmės į Telšių rajono savivaldybės administracijos Gadūnavo seniūnijos seniūnę S. Benikienę, kuri maloniai priėmė ir išklausė. Praeities šešėlis dažnai sutrukdo į situaciją pažvelgti naujai, tačiau seniūnė neatsisakė padėti. Dar vasarą du seniūnijos darbuotojai buvo atskubėję į pagalbą Antanui, kuris jau buvo suplanavęs stogo remonto darbus. Darbininkai ne tik padėjo sutvarkyti gyvenamojo pastato stogą, bet pakeitė elektros instaliaciją, išvedžiojo naujus laidus, pakeitė jungtukus ir kištukinius lizdus.
Telšiuose buvo nuvykta į keletą statybos firmų, tačiau dėl ekonominio nuosmukio padėti neatsisakė tik viena – UAB „Žilevana“, kuri padovanojo 6 maišus cemento. Nuteistasis pats apsitinkavo 2 molines namo sienas ir džiaugdamasis sako, kad jokia žiema nebebaisi. Malkų žiemai taip pat pats pasiruošė.
Abu senukai pensininkai, gauna minimalias pajamas ir jas išleidžia maistui bei vaistams. Jie dėkingi, kad Telšių rajono pataisos inspekcija tarpininkavo, sprendžiant jų būsto remonto darbus, nes lėšų tam nebūtų galėję sutaupyti. O mes dėkingi Gadūnavo seniūnei ir UAB „Žilevana“, kurie geranoriškai atsiliepė į mūsų prašymą.
Dirbdami su nuteistaisiais matome, kad negalima vienareikšmiškai įvertinti žmogaus gyvenimo, netgi to, kuris sėdėjo kalėjime, pažeidžia įstatymus, nes būna momentų, kai sąžinė prabyla, ir matosi pastangos gyventi visuotinai priimtinomis normomis bei keistis. Palaikomas, o ne smerkiamas žmogus gali pradėti naują gyvenimą.