Nuskambėjo XII vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Aš pasiejau vėina popā“

Septynių kalvų karalienė Žemaitijos sostinė dvyliktą kartą tapo vaikų ir jaunimo folkloro sostine, dainuojančia, grojančia ir dūzgiančia pačių geriausių Lietuvos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių pasirodymuose. Dvylika kartų Telšių kultūros centro darbuotojų, dalyvių, partnerių sodinama pupa užaugino gausų derlių. Jei ne atokvėpio – karantino – metai ir besikeičiančios šio festivalio temos, būtų tekę skelbti Telšius garsiąja Puputyne. Šiais metais festivalis šiek tiek kitoks – be užsienio svečių, be įprastos, spalvingos eisenos, be didžiulio vaikų šurmulio, klegesio, bet su pačiais artimiausiais draugais ir bičiuliais, kurie metai iš metų tiek pupų prisodino! Šių metų tema – „Dainuojantis bei muzikuojantis PUPŲ sodas“.
Festivalio pradžios koncerte sveikinimo žodį tarė Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas.
Renginio vedėja etnomuzikologė, laidų vedėja dr. Loreta Sungailienė koncerto metu supažindino su atlikėjais – garsiausiais mūsų krašto dainų ir muzikos sodo sodininkais bei folkloro mylėtojais. Tai Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Alksniokā“ (vad. D. Petrikienė), Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Kuršiukai“ (vad. A. Vozgirdas, G. Kochanskaitė), Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Alkiukai“ (vad. I. Žmijauskienė, E. Šalkauskienė), Kauno r. Domeikavos gimnazijos folkloro ansamblis „Serbentėlė“ (vad. D. Bradauskienė, V. Marma, K. Jurelevičiūtė), Šiaulių „Rasos“ progimnazijos folkloro ansamblis „Čiutulis“ (vad. R. Šereivienė), Šilalės r. Laukuvos kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Dūzginėlis“ (vad. O. Jogminienė), Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“ (vad. R. Macijauskienė).
Šis festivalis puoselėja tradicinio folkloro kryptį, tačiau yra atviras įvairioms inovacijoms, savitai interpretuojančioms folklorą su profesionalių muzikantų proveržiu, kurie kartu kuria nežemišką muzikos įvairovę išlaikant tautinių melodijų autentiškumą. Šių metų festivalio viešnia – grupė „Baltos varnos“, kuri kartu ne tik su „čiučiurukais“ padainavo žemaičių krašto dainų, bet ir kitų regionų dainų savito stiliaus seserų Mildos ir Teresės Andrijauskaičių pritarimu.
Šių metų pupa į savo šventę sukvietė būrį bičiulių, kurie susispietę į draugingus spiečius, tarsi bitelės, gerdami iš pupos žiedų nektarą, savo dainomis, šokiais ir muzika linksmino Telšių gyventojus ir svečius, o festivalio dalyviai visi drauge, bičiulystėje, patyrė neapsakomą bendrumo laimę. Laimė ateina pas dainuojančius žmones. Neatvykus užsienio folkloro kolektyvams, programa pasipildė galimybe plačiau ir gausiau parodyti geriausius Lietuvos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblius, pasidainavimo vakarus, „Vaikų kiemą“ Žemaičių muziejaus „Alka“ kaimo ekspozicijoje, naktišokius, kūrybines dirbtuves, etnopramogas. Baigiamieji festivalio akordai – tradicinės dainos – nuskambėjo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje.
Per du dešimtmečius, kol pupa vystėsi ir augo apdainuota vaikų, niekas nedrįso jos skinti, bet dabar, kai ji tokia didelė ir matoma, aktyvi ir reikli, ji turi turėti savo vietą šiame nuostabiame Telšių mieste ir tinkamas sąlygas augti. Jau toli nuėjo gandas apie nepaprastą žemaičių pupą. Manoma, kad Žemaitijos sostinė turi būti ne tik menų, raudonų bijūnų, bet ir žaliųjų pupų miestas.