Nu­si­pel­niu­sioms Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės slau­gy­to­joms – pa­dė­kos

Lie­tu­vos slau­gos spe­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jos (LSSO) na­riai, mi­nė­da­mi Tarp­tau­ti­nę slau­gy­to­jų die­ną, iš vi­sos Lie­tu­vos rin­ko­si Vil­niaus įgu­los ka­ri­nin­kų ra­mo­vės sa­lė­je. Slau­gy­to­jos da­ly­va­vo kon­fe­ren­ci­jo­je, dis­ku­ta­vo ak­tua­liais klau­si­mais, o la­biau­siai nu­si­pel­niu­sios or­ga­ni­za­ci­jos na­rės bu­vo ap­do­va­no­tos pa­dė­kos raš­tais. Jie įteik­ti dviem Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės slau­gy­to­joms – Al­do­nai Kau­nie­nei ir Jo­lan­tai Ka­die­nei.

Mo­ni­ka GIRD­VAI­NĖ

Pa­dė­kos raš­tai – už pa­siau­ko­ja­mą dar­bą

LSSO pre­zi­den­tė Auš­ra Vo­lod­kai­tė, pa­gerb­da­ma la­biau­siai nu­si­pel­niu­sias slau­gy­to­jas, dė­ko­jo joms už il­ga­me­tę pro­fe­si­nę veik­lą ir už ak­ty­vų in­dė­lį ge­ri­nant gy­ven­to­jų svei­ka­tą bei dar­bą Lie­tu­vos slau­gos spe­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jo­je, vie­ni­jant slau­gy­to­jus, at­sto­vau­jant jų in­te­re­sams, ug­dant vie­ny­bę ir so­li­da­ru­mą.

„Ga­li­te pel­ny­tai di­džiuo­tis nu­veik­tais dar­bais, pa­siek­tais tiks­lais, gau­siu bū­riu ko­le­gų, bend­ra­min­čių ir drau­gų, ku­rie ver­ti­na Jū­sų pro­fe­sio­na­lu­mą ir pa­tir­tį. Lin­kiu ne­sus­to­ti, įgy­ven­din­ti dar ne­rea­li­zuo­tus kū­ry­bi­nius su­ma­ny­mus ir sa­vo ži­nio­mis bei ge­bė­ji­mais pri­si­dė­ti prie slau­gos pro­fe­si­jos pa­žan­gos ir slau­gy­to­jų ge­ro­vės. Lai­mės, ener­gi­jos ir svei­ka­tos“, – svei­ki­ni­me lin­kė­jo LSSO pre­zi­den­tė.

Pa­cien­tus slau­go dau­giau kaip 30 me­tų

Al­do­na Kau­nie­nė slau­gy­to­ja dir­ba jau dau­giau kaip 30 me­tų. Dar­bo pra­džio­je jai te­ko dirb­ti Nau­ja­gi­mių sky­riu­je vie­no­je iš Vil­niaus li­go­ni­nių, o įsi­dar­bi­nu­si Re­gio­ni­nė­je Tel­šių li­go­ni­nė­je spe­cia­lis­tė ta­po Vi­daus li­gų sky­riaus slau­gy­to­ja. Tel­šiš­kė šia­me sky­riu­je pa­cien­tams pa­gal­bą tei­kia di­džią­ją sa­vo gy­ve­ni­mo da­lį. Ko­ro­na­vi­ru­si­nės in­fek­ci­jos pan­de­mi­jos me­tu spe­cia­lis­tei te­ko dirb­ti ir va­di­na­ma­ja­me „ko­vi­di­nia­me“ sky­riu­je.

„Ne­pa­bi­jo­jau dar­bo šia­me sky­riu­je. Sup­ra­tau, kad kaž­kas tu­ri dirb­ti ir ten.

Dir­bau su sun­kiais pa­cien­tais tiek per pir­mą, tiek ir per ant­rą pan­de­mi­jos ban­gą, o jei rei­kės, neat­si­sa­ky­siu dirb­ti ir atei­ty­je“, – sa­kė sa­vo dar­bui at­si­da­vu­si mo­te­ris.

A. Kau­nie­nė tei­gė esan­ti lai­min­ga ga­lė­da­ma ki­tiems pa­dė­ti, pa­tar­ti. Tur­būt to­dėl mo­te­ris net neį­si­vaiz­duo­ja sa­vęs dir­ban­čios ki­to­kį dar­bą. O gau­tas ap­do­va­no­ji­mas dar la­biau mo­ty­vuo­ja.

„At­ro­do, dir­bu sa­vo dar­bą, ir tiek, ne­su kaž­kuo ypa­tin­ga. Bet gau­ti pa­dė­kos raš­tą, ži­no­ma, vi­sa­da ma­lo­nu“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė.

Mo­ty­vuo­ja žmo­nių dė­kin­gu­mas

Jo­lan­ta Ka­die­nė slau­gy­to­ja dir­ba 23-ejus me­tus. Per dar­bo pra­kti­ką spe­cia­lis­tei te­ko dirb­ti Neu­ro­lo­gi­jos, Psi­chiat­ri­jos, CO­VID-19 sky­riuo­se, o šiuo me­tu ji dar­bą tę­sia Chi­rur­gi­jos sky­riu­je.

„Psi­chiat­ri­jos sky­riu­je dar­bas sun­kes­nis psi­cho­lo­giš­kai, o „ko­vi­di­nia­me“ sky­riu­je – fi­ziš­kai. Ten bu­vo di­de­li krū­viai, dar­bo są­ly­gas ap­sun­ki­no spe­cia­li ap­ran­ga. Vi­sur rei­kia dirb­ti, o no­ras pa­dė­ti ki­tiems ve­da į prie­kį“, – apie sa­vo spe­cia­ly­bę kal­bė­jo mo­te­ris.

J. Ka­die­nė tei­gė, kad nors slau­gy­to­jo dar­bas ir nė­ra leng­vas, ta­čiau dirb­da­ma jį rea­li­zuo­ja sa­ve, ma­to ta­me pra­smę.

„Prip­ra­tau prie to sta­cio­na­ri­nio dar­bo ir man jis la­bai pa­tin­ka. O ap­do­va­no­ji­mai, aiš­ku, pa­glos­to šir­dį, pa­ma­lo­ni­na, bet juk ne dėl to dir­ba­me. Sun­kų dar­bą at­per­ka pa­cien­tų dė­kin­gu­mas. Tą ypač jau­čiau dirb­da­ma „ko­vi­di­nia­me“ sky­riu­je“, – sa­kė J. Ka­die­nė.