Nuoskauda prie gydytojos kabineto

Telšių rajono gyventoja Violeta Žalienė, po operacijos apsilankiusi Telšių pirminės sveikatos priežiūros centre, nusprendė viešai papasakoti, ką išgyveno. Moteris viliasi, kad jos pasakojimas nuo nesusipratimų apsaugos kitus pacientus.
Užregistravo ar ne?
Birželio 13 d. V. Žalienei kito miesto ligoninėje operuota ranka. Iš ligoninės grįžusi 19 d., moteris susiruošė persirišti tvarsčių į Regioninę Telšių ligoninę. Tam reikėjo šeimos gydytojos Auksos Dovydaitienės siuntimo.
„Iš vakaro dukra paskambino į registratūrą, paprašė, kad užrašytų pas Dovydaitienę. Prie kabineto atėjau apie 10 val., pralaukiau apie pusantros valandos. Kai atėjo mano eilė įeiti vidun, gydytojos sesutė Vilma sako: tavęs nėra prisiregistravusiųjų sąraše, eik užsiregistruoti“, – pasakojo pacientė.
V. Žalienė padarė, ko paprašyta: nuėjo į registratūrą, pasiteiravo, kodėl jos neįtraukė į užsiregistravusiųjų sąrašą. „Jos man atsakė, kad sėdėčiau, laukčiau ir gydytoja priims“, – braukdama ašarą, kalbėjo ligonė.
Du kartus laukė eilėje
Nuo registratūros iki gydytojos kabineto – keli žingsniai. Taigi pacientei net nekilo minčių, kad, atsėdėjus eilę prie kabineto, joje teks laukti dar kartą. Deja… „Grįžusi prie kabineto, eilėje pralaukiau dar valandą. Gydytojos seselė matė, kad aš laukiu, tačiau manęs nepakvietė. Juk galėjo parnešti mano kortelę, negi tai taip sunku“, – guodėsi prasta savijauta po operacijos besiskundžianti skaitytoja.
V. Žalienei pikčiausia, jog į kabineto vidų pirmiau jos buvo įleista moteris, nešina pilnu maišu kompensuojamųjų vaistų pasų: „Sakau – sesute, kiek aš dar lauksiu, ji atsakė – o ką aš galiu padaryti.“
Moteris pasakojo, jog, galiausiai patekusi į gydytojos kabinetą, jame praleido vos porą minučių – tiek, kiek truko išrašyti siuntimą pas traumatologą. „Išėjau iš kabineto ir nusprendžiau, kad į jį daugiau nebegrįšiu“, – atsiduso pašnekovė.
Perėjo pas kitą gydytoją
Karčių žodžių iš pacientų dažniausiai sulaukia gydytojai. Šį kartą kritikuojama ne gydytoja, bet jos med. sesuo Vilma Čebliauskienė.
Ligonė supranta, jog gydytoja A. Dovydaitienė neturi laiko rūpintis, ar kabinete atneštos visų pacientų ligos istorijos, taip pat stebėti, kas vyksta už durų. „Gydytojai priekaištų neturiu, ji – auksinis žmogus“, – sako V. Žalienė. – Bet Vilma… Ji turi labiau gerbti pacientus, jų netujinti, nevarinėti. Gi ji matė, kad sėdžiu, laukiu, bet nepakvietė manęs vidun.“
Pacientė tikino, jog iš karto po šio įvykio perėjo pas kitą Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoją. Moteris pabrėžė, kad ji, jos kaimynė, taip pat pacientė su trimis vaikais taip pasielgė ne dėl gydytojos A. Dovydaitienės, o dėl jos seselės elgesio.
Seselės pozicija
A. Dovydaitienės med. sesuo V. Čebliauskienė tvirtino, jog tą dieną V. Žalienė nebuvo užsiregistravusi pas gydytoją. Esą dėl šios priežasties ligos istorija nebuvo kabinete. Seselė pabrėžė, kad pas gydytoją būtina užsiregistruoti iš anksto. Moters teigimu, V. Žalienei teko ilgiau palaukti už durų, kadangi kabinete užtruko širdies sutrikimų kamuojama ligonė.
Šeimos gydytoja A. Dovydaitienė, sužinojusi skaitytojos priekaištus, viliasi, kad jos med. seseriai ši istorija bus gera pamoka. Anot gydytojos, negaluojantiems pacientams kartais reikia labai daug dėmesio, o gebėjimas su jais bendrauti yra viena iš darbo sudedamųjų dalių.
Buvusi A. Dovydaitienės pacientė V. Žalienė gydytoją mini tik geru žodžiu, tačiau A. Dovydaitienei vis tiek skaudu: „Dirbame dideliu krūviu, turiu per 2 000 pacientų. Net ir pasibaigus darbo valandoms, visada priimu laukiančiuosius.“
Vadovo komentaras
Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Antanas Gudauskas teigė, jog žmonės įpratę registruotis tuo laiku, kuris patogus jiems, bet ne kuriuo gali priimti gydytojas: „Paskambina ir pasako – noriu pas gydytoją rytoj antrą valandą. Bet rytoj talonų nebėra…“
A. Gudauskas sakė, kad dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai pacientai, paskambinę į registratūrą, išberia, jog nori pas gydytoją tam tikrą valandą, ir padeda ragelį. Kurią dieną ir pas kurią gydytoją, esą dažnai lieka neaišku.