Vasarą gyventojams vis daugiau laiko leidžiant gamtoje ir viešosiose erdvėse specialistai fiksuoja augančią gyvūnų sukeltų sužalojimų riziką. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja – net ir draugiškai atrodantis gyvūnas gali sureaguoti nenuspėjamai. Telšių rajono statistika rodo, kad tokių atvejų kasmet nemažėja.
Dešimtys nukentėjusiųjų – ir Telšių rajone
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2025 metais Telšių rajono savivaldybėje į medikus kreipėsi 61 nuo gyvūnų nukentėjęs gyventojas, 2024 metais – 60. Dažniausiai nukenčia suaugusieji – vyresni nei 18 metų asmenys sudarė net 66,7 proc. visų nukentėjusiųjų (40 atvejų).
Didžioji dalis sužalojimų siejama su naminiais gyvūnais. 2025 metais Telšių rajone 60 proc. atvejų žmonės nukentėjo nuo šunų (37 atvejai), 33 proc. – nuo kačių (20 atvejų), beveik 7 proc. – nuo kitų gyvūnų (4 atvejai).
Daugiau nei pusei nukentėjusiųjų – 34 asmenims – buvo skirta pasiutligės imunoprofilaktika.
Problema aktuali visoje Lietuvoje
VMVT duomenimis, visoje šalyje situacija panaši – 2025 metais į gydymo įstaigas dėl gyvūnų sukeltų sužalojimų kreipėsi 3 255 žmonės. Dauguma jų nukentėjo nuo naminių gyvūnų, o 102 atvejai buvo susiję su laukiniais gyvūnais.
Nors Lietuvoje jau keletą metų nenustatoma pasiutligės atvejų nei tarp naminių, nei tarp laukinių gyvūnų, specialistai pabrėžia – rizika išlieka, todėl atsargumas būtinas.
„Norėjau tik paglostyti“ – dažniausia klaida
VMVT atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių klaidų – noras prieiti prie nepažįstamo gyvūno ir jį paliesti. Tiek naminiai, tiek laukiniai gyvūnai žmogaus dėmesį gali suprasti kaip grėsmę. Gyvūnas gali išsigąsti, gintis, netikėtai pulti.
Todėl gyventojai raginami nesiartinti prie nepažįstamų gyvūnų, neliesti laukinių gyvūnų ir jų jauniklių, o juos stebėti tik iš saugaus atstumo.
Atsakomybė tenka ir šeimininkams
Ne mažiau svarbus vaidmuo tenka augintinių savininkams. Jie privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai nekeltų pavojaus aplinkiniams.
Viešosiose vietose rekomenduojama šunis vedžioti su pavadėliu, prireikus naudoti antsnukius, vengti situacijų, kurios gali sukelti stresą gyvūnui.
Vis dažniau naudojamas ir vadinamasis „geltonasis ženklas“ – geltonas kaspinas ar pavadėlis, rodantis, kad šuo yra jautresnis ir jam reikia daugiau erdvės.
Ką daryti įkandus gyvūnui?
Jei gyvūnas įkando ar apdraskė, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Medikai įvertins sužalojimą ir, esant poreikiui, paskirs profilaktines priemones nuo užkrečiamųjų ligų.
VMVT taip pat primena, kad augintiniai privalo būti paženklinti mikroschema, registruoti Gyvūnų augintinių registre, reguliariai vakcinuojami nuo pasiutligės.
Nors pasiutligės atvejų Lietuvoje pastaraisiais metais nefiksuojama, specialistai pabrėžia – atsakingas elgesys su gyvūnais išlieka svarbiausia prevencijos priemone.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
