Nijolė Narmontaitė: „Spektaklyje „Selavy“ aš vaidinsiu save“

„Telšių niekada nepalikau – jie visada su manimi. Tai – pats brangiausias mano miestas, brangiausi žmonės, jausmai, kalba… Net saldu, kai pagalvoju apie savo miestą ir kalbą… Kur tik galiu, su didžiausiu pasididžiavimu pabrėžiu, kad esu ŽEMAITĖ“, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo žinoma aktorė Nijolė Narmontaitė.
– Kodėl išvažiavote iš Žemaitijos sostinės?
– Iš Telšių išvažiavau tik fiziškai, kai norėjau įgyvendinti savo svajonę – tapti aktore! Apie tai ir mano naujasis spektaklis „Selavy“ („Toks gyvenimas“) – apie mergaitės svajonę, apie Telšių miestą vaikystėje, koks jis man atrodė, apie kaimynus, kurie vaizduotėje nusipiešė gal kiek patirštintai ir juokingai, net apie Kikilą kalbu savo spektaklyje… ir labiausiai apie žemaičių kalbą – ką man dėl jos teko išgyventi, bet aš niekada jos neišsižadėjau ir neišsižadėsiu. Labai visiems patinka epizodai apie stojamuosius egzaminus – tai prajuokina visus…
– Ar dažnai grįžtate į gimtąjį miestą, žinoma, ne darbo reikalais? Kokia Telšių miesto, rajono vieta Jums mieliausia?
– Turiu daug mielų savo sielai vietų, bet dažniausiai užsuku į kapines – ten mano brolis, mano tėtis (apie jį spektaklyje irgi nemažai kalbu). Visada, kada vykstu jūros link, sustoju savame mieste. Iš viso nėra gražesnio miesto už Telšius. Ir jei jis atsidurtų šveicarų rankose, iš jo būtų padarytas išpuoselėtas tarptautinis kurortas – su nuostabaus grožio Masčio ir Germanto ežerais. O tos septynios kalvos… Dažnai būna, kad atvažiuoju labai ankstyvą rytą ir mašina suku suku ratus po visą miestą – prisimenu kiekvieną detalę, kiekvieną kampelį.
– Ką jaučiate, kai įžengiate į Telšių Žemaitės dramos teatro sceną?
– Atsakomybė didžiulė – juk žiūrės savi. Visada laukiu savo auklėtojos A. Juškienės, savo klasės draugų… O dar visi aktoriai Vilniuje klausia, ar daug susirinko taviškių (saviškių) palaikyti – ir taip visada norisi atsakyti – pilna salė! Tikiuosi, kad ir šį kartą (į spektaklį „Selavy“), kaip ir kitais, susirinks žiūrovų, norinčių skaniai pasijuokti ir paverkti (jau tris kartus rodėme ši spektaklį – visur ir juokėsi, ir verkė, ypač iš žemaičių kalbos), bei pasiklausyti labai gražių dainų, atliekamų su gyvu ansambliu.
– Spektaklyje „Selavy“ Jūsų vaidmuo pagrindinis?
– Spektaklyje „Selavy“ dalyvausime penkiese – muzikantai ir dainuoja, ir vaidina, ir groja įvairiais instrumentais (akordeonas, saksofonas, gitara, pianinas, kontrabosas, mušamieji). O per dainą gali išreikšti savo sielą (labai gražūs dainų tekstai). Be to, man patinka didelį krūvį imtis pačiai – noriu visiškai išsikrauti.
– Kokie vaidmenys Jums mieliausi, kur labiausiai galima atpažinti Jus?
– Labai artimas mano būdui Maria Callas vaidmuo, kurį Telšiuose irgi ne kartą esu rodžiusi. Spektaklyje „Selavy“, kurį telšiškiams pristatysiu kovo 19 d., aš vaidinsiu save.
– Ar dažnai tenka pasirodyti užsienio šalių scenose?
– Pastaruoju metu turiu daug pasirodymų, koncertų užsienyje – nespėju sugrįžti iš už Atlanto, dar nespėja atsistatyti laikas, o ir vėl skrendu į kitą šalį. Australija, Amerika, ką tik sugrįžau iš gastrolių Kanadoje, kur su vyru turėjome net šešis koncertus. Jis skaitė paskaitas apie buriuotojų klubo „Ambersail“ kelionę aplink pasaulį, o aš buvau atsakinga už koncertinę dalį. Iš ten tiesiai nuskridau į Angliją, kur vedžiau UK žaviausios lietuvaitės konkursą. Dar kartą įsitikinau, kad lietuvaitės yra pačios šauniausios visame pasaulyje.
Grįžau tiesiai į generalinių repeticijų verpetą (tiesiai iš oro uosto), ir štai jau su paruošta premjera atvykstame į Telšius!
– Kaip aktorė N. Narmontaitė gyvena šiandien, kaip sekasi Jūsų sūnui?
– Mano gyvenimas labai intensyvus. Ištisai judėjime (kaip man tas patinka!). Dabar dvi savaites kasdien vaidinsiu spektaklius įvairiuose teatruose, o balandžio pradžioje išvykstu su koncertais į Niujorką ir kitus Amerikos miestus.
Londone susitikau su sūnumi ir martele – jie puikiai gyvena, turi gerus darbus, mokosi ir labai daug keliauja.
Iki pasimatymo Žemaitės dramos teatre!
 Muzikinis spektaklis „Selavy!“
Žemaitės dramos teatre
kovo 19 d., 18 val.