Nekokybiškai parengti projektai eikvoja rajono biudžeto lėšas

„Vykdome daugybę tęstinių projektų, kurie buvo ruošti buvusios Savivaldybės administracijos, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo S. Urbonas. – Paruošti yra viena, o įgyvendinti – kita. Juolab kad tame buvusios administracijos palikime – aibė trūkumų. Vien jiems ištaisyti šiemet iš Savivaldybės biudžeto privalėjome išleisti papildomai 1 mln. Lt. Aš nekalbu apie tai, jog daugelis projektų pradėti neturint jokio finansavimo, tad šiandien reikia sukti galvas, iš kur gauti lėšų.“ Anot S. Urbono, dėl buvusios administracijos tinkamai nepasvertų sprendimų šiandien Savivaldybė yra priversta balansuoti ties skolinimosi limito riba.

„Didžioji dalis tęstinių projektų buvo parengti 2007–2013 m. laikotarpiui. Visos lėšos, skirtos jam, jau yra paskirstytos pagal kiekvieną projektą, tad kažkokių naujų pradėti nėra galimybės, – tvirtino Savivaldybės administracijos direktorius. – Tiesa, vieną naują projektą šiais metais iš sutaupytų lėšų visgi pavyko paleisti – tai prieigų (Laivų, Aukštoji gatvės bei Žemaitės g. dalis – red.) prie Masčio ežero pakrantės sutvarkymas. Tačiau tai viskas. Baigsis 2007–2013 m., bus skelbiamas kitas etapas – 2014–2020 m.“ S. Urbonas sakė, kad Savivaldybės administracija jau pradėjo rengti reikiamus dokumentus minėto etapo finansavimui gauti: „Šiuo metu Regioninei plėtros tarybai esame pateikę mūsų rajono poreikį – 500 mln. Lt. Suma, aišku, didelė, tačiau mes laikomės tokios minties, jog poreikį turime nurodyti visą, o paskui, priklausomai nuo to, kiek gausime, ir dėliosime prioritetus, kam lėšos bus naudojamos.“

Pašnekovas teigė, kad sakyti, jog Telšių rajono savivaldybės administracija nieko nedirba, yra netiesa. „Vien šiais metais buvo paruošti dokumentai ir gautas finansavimas darželio „Nykštukas“, VšĮ Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos rekonstrukcijoms, stadionui su dirbtine danga prie „Ateities“ pagrindinės mokyklos įrengti, rengiami detalieji planai, kuriais bandysime pritraukti verslą į rajoną ir t. t., – vardijo S. Urbonas. – Būtų buvę galima pradėti ir daugiau naujų projektų, tačiau, kaip ir minėjau, neleidžia finansinės galimybės, nes dalį biudžeto lėšų teko skirti buvusios administracijos nekokybiškai paruoštiems projektams taisyti.“ Pašnekovas sakė, kad vienas iš tokių pavyzdžių – centrinis Telšių miesto stadionas: „Vykdydami šį projektą, susidūrėme su gausybe problemų, techninio projekto neatitikimų ir t. t. Šis projektas iš rajono biudžeto papildomai jau suvalgė apie 600 tūkst. Lt.“

Tiesa, kalbėdamas apie centrinį miesto stadioną, S. Urbonas prisiminė neseniai viename Telšių rajono laikraštyje pasirodžiusią publikaciją, kurioje Savivaldybės administracija kaltinama neutilizavusi prieš daugybę metų iš Švedijos atvežtą dirbtinę sporto aikštelių dangą, o numetusi SĮ Telšių butų ūkio kieme ir apie ją pamiršusi. „Ši publikacija mums uždavė labai daug klausimų, tad esame pradėję tyrimą. Pirmiausia – iš Švedijos parvežta danga yra sunaikinta. O SĮ Telšių butų ūkio kieme, kiek pavyko išsiaiškinti, guli danga, atvežta iš centrinio miesto stadiono (iš buvusios ledo rutulio aikštelės – red.). Praktiškai darbus stadione atliekantis rangovas (UAB „Dovirma“ – red.) turėjo tą dangą sunaikinti, o ne numesti SĮ Telšių butų ūkio kieme. Tai yra pažeidimas, ir šiandien mes šiuo klausimu užsiimsime“, – tvirtino Savivaldybės administracijos direktorius. Danga toksiška ir jos utilizavimas kainuoja pakankamai nemažai, tad gal rangovas buvo suinteresuotas taip „pasitaupyti“ lėšų? Juolab kad tiek jo, tiek SĮ Telšių butų ūkio direktoriaus partiškumas leidžia užsimerkti į kai kuriuos dalykus, kaip antai, kažkokios dangos atsiradimą kieme. O kas vėliau kiemą tvarkys, jei ne pats šeimininkas – SĮ Telšių butų ūkis – iš mokesčių mokėtojų pinigų.