Neįgaliam vaikui pavasarį sukaks aštuoniolika. Mamai stinga ne tik pagalbos, bet ir elementarios informacijos

„Telšių ŽINIŲ“ redakciją aplankiusi Viešvėnų seniūnijos gyventoja Elena augina visišką negalią turintį sūnų, kuriam pavasarį sukaks 18 metų.
Moteris pasakojo, kad susidūrė su rimtomis problemomis: negalią turintis sūnus gauna šaukimus atvykti į karinį komisariatą, Socialinės paramos ir rūpybos skyrius nesuteikia reikiamos informacijos dėl kompensacijų, sudėtinga padėtis dėl medicinos reikalų.
Keitėsi tvarka
Pirmiausiai moterį skaudina laiškai iš Karo prievolės administravimo tarnybos, kuriais jaunuoliai, sulaukę 16 metų, kviečiami atvykti ir užsiregistruoti. Ne vieną tokį šaukimą tarnauti gavo ir Elenos sūnus.
„Koks jis, mano „kareivėlis“, guli ant lovos, nešiojame ant rankų. Kaip skaudu, kai tenka skaityti mums adresuotą šitokį laišką“, – guodėsi mama.
Moteris pasakojo, kad neatvykus ar nepaskambinus iki nurodytos datos, atsiunčiamas antras šaukimas, vėliau – trečias, o galų gale laukia nuobaudos – grasinama teismais.
Moteriai, auginančiai neįgalų sūnų, sunku patikėti, kad institucijos nesuteikia viena kitai informacijos. Elenos manymu, Socialinės paramos ir rūpybos skyrius turėtų rūpintis tuo ir informaciją apie neįgaliuosius teikti reikiamoms institucijoms (šiuo atveju – Karo prievolės administravimo tarnybai).
„Gavusi pirmąjį laišką iš karinio komisariato pamaniau, kad tai klaida“, – ašarodama stebėjosi moteris.
Išgirdęs apie šią situaciją Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos karo prievolės centro kapitonas Artūras Kaveckas nustebo. Jo teigimu, Elenos sūnus gauti tokio pobūdžio kvietimo tikrai negalėjo, mat 16 metų sulaukusių vaikinų šaukimai į karinį komisariatą jau 2 metai kaip neberašomi ir nebesiunčiami – ši tvarka laikinai sustabdyta, laukiama naujovių.
A. Kaveckas neneigė, kad prieš keletą metų tokia tvarka buvusi, kai šešiolikamečiai buvo kviečiami į karinį komisariatą, neišskiriant ir negalią turinčių, mat apie tai jie jokios informacijos neturintys. Negalią įrodančius dokumentus turėjo pristatyti tėvai ar globėjai, vaiko atvežti nereikėjo.
Trūksta informacijos
Elena guodėsi, kad trūksta informacijos apie socialines lengvatas: dėl malkų, šildymo, sauskelnių, vežimėlių neįgaliesiems, sanatorijos. „Negalime paklausti ar kur pasiskaityti – visur mus stumdo“, – tikino moteris.
Telšių rajono savivaldybės Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė informavo, kad informaciją apie sauskelnes, vežimėlius ir sanatorijas žmonėms turėtų suteikti šeimos gydytojas.
Kalbant apie Elenos atvejį, Socialinės paramos ir rūpybos skyrius gali apskaičiuoti šildymo kompensaciją ar skirti lėšų malkoms įsigyti. Tačiau kad tai būtų galima padaryti, tikina pašnekovė, reikia pateikti dokumentus, pagal kuriuos būtų atlikti skaičiavimai. Mat reikia atsižvelgti į gyvenamąją vietą, šildymo plotą, turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus aspektus.
„Visą šią informaciją galite gauti tik atvykę arba paskambinę į mūsų Socialinės paramos ir rūpybos skyrių. Kiekvienam žmogui lengvatos skaičiuojamos individualiai“, – kalbėjo L. Bukauskienė.
Anot vedėjos, apie pasikeitimus ar naujoves informacija visada skelbiama spaudoje bei Savivaldybės tinklalapyje, be to, Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus stenduose visada yra teikiami informaciniai pranešimai.
L. Bukauskienė pastebėjo, kad socialinių pašalpų ir kompensacijų gaunančių asmenų šiuo metu vis daugėja.
Tokie įstatymai
Elena nerimauja ir dėl to, kad sūnus, sulaukęs 18 metų, nebegalės gydytis Vaikų skyriuje: „Man baisu, sūnui pavasarį sukaks 18 metų, tad susirgus gydytis Vaikų skyriuje nebegalėsime, mat mes jau suaugę. O kas mūsų laukia Suaugusiųjų skyriuje – ten viskas svetima: gydytojai, sesutės, net sienos. Vaikų skyrius buvo mums kaip namai, visi čia mus ir mūsų ligą pažinojo. Visada malonus personalas – gali klausti, padės, paguos. Mano sūnui reikalinga ypatinga priežiūra: tyla ir ramybė – mūsų draugas. Gydanti gydytoja Irena Bitinienė visada nuoširdi, pataria, paguodžia. Sunku visa tai prarasti. Sulaukei 18 metų ir tu jau suaugęs, bet mano atveju sūnus visą gyvenimą liks vaikas, nesvarbu, kiek metų jam bebūtų, kokio ūgio beužaugtų, vis tiek jį nešiosime ant rankų…“
Telšių savivaldybės gydytoja Irena Bitinienė sako pažįstanti Eleną ir žinanti apie jos sūnaus ligą. Gydytoja apgailestauja, kad teks laikytis įstatymų – sulaukęs 18 metų vaikinas gydytis Vaikų skyriuje tikrai negalės.
Dėl sauskelnių, sanatorijos ir vežimėlių neįgaliesiems I. Bitinienė patarė kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis turi informuoti apie tai, kas, kiek ir ko priklauso.