Mūsų sveikata ir gyvenimo kokybė labai priklauso nuo aplinkos, kurioje būname. Ypač daug laiko praleidžiame namuose, kuriuose norime jaustis gerai ir saugiai. Visgi net ir, atrodytų, saugioje namų aplinkoje gali slypėti nematomi pavojai, apie kuriuose dažnai nesusimąstome.
Švarūs namai – mūsų sveikatos kaina?
Daugelis nori, kad namuose visuomet būtų švaru ir tvarkinga. Visgi tam pasitelkiamos buitinės chemijos priemonės gali kelti rimtą pavojų sveikatai. Įvairių valiklių, šveitiklių, baliklių ir kalkių ar riebalų šalinimo priemonių sudėtyje yra gausu toksinių medžiagų. Šias priemones naudojant per dažnai, per gausiai ar netinkamai, galima pakenkti savo ir namiškių sveikatai. Buitinės chemijos priemonių sudėtyje esančios medžiagos gali dirginti kvėpavimo takus, akis ir odą, sukelti alergijas, lemti lėtines ligas ar net nudegimus.
Bene pavojingiausios iš buitinės chemijos priemonių yra amoniako sudėtyje turintys balikliai. Taip pat kilimų ir apmušalų valikliai, kurių sudėtyje yra kancerogenams priskiriamo perchloretileno. Pavojaus galima išvengti renkantis kuo natūralesnes ir mažiau toksinių medžiagų turinčias valymo priemones. Be to, visą buitinę chemiją reikėtų naudoti griežtai laikantis ant pakuotės esančių nurodymų. Švarinant virtuvės, vonios ar kitų namų erdvių paviršius, rekomenduojama dėvėti apsaugines pirštines, o po darbų namus gerai išvėdinti.
Netinkamai ruošiamo maisto kaina
Pavojų namuose gali kilti net ir gaminant maistą. Jei maistui ruošti naudojamos dujinės viryklės, į patalpų orą pasklinda kenksmingi cheminiai junginiai. Tarp jų – kancerogenas formaldehidas ir deguonies įsisavinimą sutrikdantis anglies monoksidas. Pavojingi chemikalai į aplinką gali pasklisti ir prideginus maistą, pernelyg keptuvėje įkaitinus aliejų ar kitus riebalus.
Norint rizikas sumažinti, visų pirma, rekomenduojama rinktis elektrines, o ne dujines virykles. Pagal valstybės vykdomą programą, namų ūkiai, kuriuose vis dar naudojamos dujinės viryklės, gali pasinaudoti valstybės teikiama parama elektrinei viryklei įsigyti. Gaminant valgį, taip pat rekomenduojama įjungti gartraukį ir stengtis maisto neprikepinti. Be to, verta dažniau rinktis virimą, troškinimą ar kepimą orkaitėje, o ne ant keptuvės.
Nematoma cigarečių dūmų grėsmė
Vienas didžiausių taršos namuose šaltinių yra cigarečių dūmai. Degant cigaretei, išsiskiria dūmai, kuriuose yra daugiau nei 6 tūkst. cheminių medžiagų. Rūkant cigaretę uždaroje patalpoje – namuose, automobilyje – dūmai su kenksmingomis medžiagomis yra ne tik įtraukiamos į rūkančiojo plaučius, bet ir pasklinda aplinkoje bei gali pakenkti visų namiškių, o ypač vaikų, sveikatai.
Nustatyta, kad cigaretės degimo metu išsiskiriantys toksinai patalpose išlieka net iki 5 metų. Dalis jų yra itin pavojingi žmogui ir gali sukelti kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemų ligas, daugelio organų vėžį ir kitas sveikatos problemas. Nors vyrauja mitas, kad nikotinas yra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis, visgi ši tabako veiklioji medžiaga nėra didžiausia bėda. Nikotinas sukelia priklausomybę, tačiau tarp pavojingiausių chemikalų cigarečių dūmuose – tai dervos, anglies monoksidas, netoli šimto žinomų kancerogenų.
Norint išvengti pavojų, svarbiausia taisyklė – namuose nerūkyti. Jei yra galimybių, įsigijus butą, kuriame buvo rūkoma anksčiau, patartina atsisakyti minkštų baldų, užuolaidų, kilimų, pakeisti tapetus, kurie yra prisigėrę dūmų. Jei to padaryti negalima – patartina labai gerai viską išvalyti bei išvėdinti. Kadangi pavojingiausi chemikalai susiformuoja tabako degimo metu – manoma, kad tabako ar nikotino gaminiai, kuriuose degimo procesas nevyksta, išskiria mažiau kenksmingų medžiagų. O tai reiškia, kad mažiau chemikalų įkvepia pats rūkantysis, mažiau jų pasklinda aplinkoje, tad mažiau įkvepia ir aplinkiniai.
Nekokybiškų baldų skleidžiama tarša
Pavojingų cheminių medžiagų šaltiniu namuose gali būti netgi baldai ir apdailos medžiagos. Baldams naudojama mediena dažnai yra įvairiais būdais apdirbama, o tam naudojami sintetiniai klijai, lakai, dažai ir kitos priemonės. Dėl to prastesnės kokybės ar pigūs baldai gali skleisti tokias toksiškas chemines medžiagas kaip formaldehidas, fenolis ar acetonas. Šios medžiagos dirgina odą, akis, kvėpavimo takus ir gali lemti vėžinius susirgimus.
Kuriant saugius namus, reikėtų rinktis iš natūralių medžiagų pagamintus ir kuo mažiau chemiškai apdorotus baldus. Įsigyjant baldus, reikėtų pasidomėti, kokios medžiagos buvo naudojamos juos gaminant. Pavyzdžiui, rekomenduojama vengti baldų, kuriems pagaminti ar surinkti naudojami epoksidiniai klijai. Šie klijai yra laikomi vienais toksiškiausių.
Naminiai gyvūnai – alergenų šaltinis
Namuose išties daug džiaugsmo gali suteikti naminiai gyvūnai. Tačiau jų kailis, šeriai ir pleiskanos yra vieni didžiausių alergenų. Daliai žmonių jie gali sukelti tokias reakcijas kaip čiaudulys, astma, išbėrimai, odos ir akių perštėjimas. Dėl naminių gyvūnų namuose atsiradusios dalelės taip pat gali sukelti tokias odos problemas kaip dermatitas ar egzema.
Jei kas nors iš šeimos narių yra alergiškas šunims, katėms ar kitiems naminiams gyvūnams, nėra kitos išeities kaip tik tokių gyvūnėlių atsisakyti arba ieškoti hipoelerginių – t. y. alergijų nesukeliančių – veislių. Net ir alergijų neturintys naminių gyvūnų mylėtojai turėtų reguliariai ir gerai vėdinti namų patalpas, valyti dulkes, siurbti ir plauti grindis. Labai svarbu ir tinkama naminių gyvūnų priežiūra – juos reikia reguliariai prausti ir šukuoti, valyti jų guolį. Svarbu nepamiršti, kad alergija naminiams gyvūnams gali išsivystyti ir bėgant laikui.
Loading ...
