Ne­ga­li­me nu­mo­ti ran­ka į šią li­gą

Nors CO­VID-19 pan­de­mi­ja tam­pa neat­sie­ja­ma vi­sų mū­sų gy­ve­ni­mo da­li­mi, itin svar­bu ne­pa­mirš­ti iš­mok­tų pa­mo­kų. Tik at­sa­kin­gai elg­da­mie­si ga­li­me ap­sau­go­ti sa­ve ir sa­vo ap­lin­ką nuo ko­ro­na­vi­ru­so in­fek­ci­jos ir ki­tų už­kre­čia­mų­jų li­gų, ke­lian­čių grės­mę svei­ka­tai, o kar­tais – ir gy­vy­bei.

Apie tai, kaip ko­ro­na­vi­ru­su už­si­krė­tė vi­sa šei­ma ir ko­dėl dar bū­da­ma nėš­čia nu­spren­dė pa­si­skie­py­ti, pa­sa­ko­ja šiau­lie­tė Rū­ta Man­kie­nė. O apie pa­grin­di­nes pre­ven­ci­nes ir ap­sau­gos prie­mo­nes, pa­de­dan­čias ap­si­sau­go­ti nuo dau­ge­lio vi­ru­si­nių in­fek­ci­jų, pri­me­na vais­ti­nin­kė Lau­ra Moc­ku­tė.

Už­sik­rė­tė vi­sa šei­ma

Šiau­liuo­se gy­ve­nan­ti Rū­ta sa­ko, kad pir­ma­sis jų šei­mo­je CO­VID-19 in­fek­ci­ja už­si­krė­tė dve­jų me­tų sū­nus.

„Pir­miau­sia sū­nui pa­si­reiš­kė 39–40 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra. Tuo me­tu la­bai iš­si­gan­dau ir iš­kart pa­skam­bi­nau vy­rui – pa­pra­šiau, kad par­va­žiuo­tų iš dar­bo na­mo. Bi­jo­jau, kad sū­nui stai­ga dar la­biau ne­pab­lo­gė­tų“, – at­vi­ra­vo mo­te­ris.

Nors sū­naus svei­ka­ta tai­kant tin­ka­mą gy­dy­mą vis ge­rė­jo, po ke­lių die­nų ko­ro­na­vi­ru­so in­fek­ci­ja už­si­krė­tė pa­ti Rū­ta ir jos vy­ras.

Pa­sak jos, simp­to­mai bu­vo pa­na­šūs į per­ša­li­mo, tik stip­res­ni.

„Mums stip­riai lau­žė kau­lus, la­bai skau­dė­jo gal­vą ir gerk­lę, ne­tu­rė­jo­me jė­gų nie­kam. Tai bu­vo pra­ga­riš­kas me­tas, kai su to­kia sa­vi­jau­ta rei­kė­jo dar pa­si­rū­pin­ti kū­di­kiu bei li­ku­sia šei­ma“, – sa­kė ji ir pri­dū­rė, kad blo­giau­sios bu­vo pir­mo­sios ke­tu­rios die­nos, kai ne­bu­vo jė­gų net pa­kil­ti iš lo­vos.

Ra­gi­na ne­pa­ni­kuo­ti ir rea­guo­ti ra­miai

Pa­ju­tus CO­VID-19 bū­din­gus simp­to­mus, pir­miau­sia pa­ta­ria­ma ne­pa­ni­kuo­ti ir įsi­ver­tin­ti sa­vi­jau­tą.

„Spe­ci­fi­nio šios li­gos gy­dy­mo nė­ra, to­dėl gy­do­me tik at­si­ra­du­sius simp­to­mus, pri­klau­so­mai nuo jų po­bū­džio“, – pa­žy­mė­jo vais­ti­nin­kė L. Moc­ku­tė. Ji pri­mi­nė, kad rei­kė­tų veng­ti kon­tak­to su ki­tais as­me­ni­mis, to­kiu bū­du ne­su­tei­kiant vi­ru­sui ga­li­my­bių to­liau plis­ti vi­suo­me­nė­je.

Ko­ro­na­vi­ru­so in­fek­ci­ja už­si­krė­tu­siam žmo­gui ak­tua­lūs skaus­mą, tem­pe­ra­tū­rą, ko­su­lį, gerk­lės skaus­mą mal­ši­nan­tys vais­tai.

Bū­ti­na var­to­ti daug šil­tų skys­čių, stip­rin­ti imu­ni­te­tą. Mais­tas tu­rė­tų bū­ti svei­kas, gau­sus vi­ta­mi­nų.

Būk­lei ne­ge­rė­jant ar pa­sun­kė­jus rei­kė­tų kreip­tis į sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją, kad jis įver­tin­tų si­tua­ci­ją ir skir­tų gy­dy­mą.

Taip pat pi­lie­čiai ra­gi­na­mi ne­mo­ka­mai pa­si­skie­py­ti nuo CO­VID-19, ka­dan­gi vak­ci­na­ci­ja or­ga­niz­mui su­ku­ria imu­ni­te­tą ir pa­de­da iš­veng­ti rim­tes­nių svei­ka­tos su­tri­ki­mų, komp­li­ka­ci­jų.

Veiks­min­giau­sias bū­das ko­vo­ti su li­go­mis

Lie­tu­va yra vie­na iš tų ša­lių, ku­rios vie­nos pir­mų­jų su­sku­bo pa­si­rū­pin­ti veiks­min­giau­sia ap­sau­ga sa­vo gy­ven­to­jams – vak­ci­no­mis nuo CO­VID-19 li­gos. Vak­ci­na­ci­jos mas­tai Lie­tu­vo­je pa­ro­dė, kad di­de­lė da­lis žmo­nių su­vo­kia tiek šios ko­ro­na­vi­ru­so in­fek­ci­jos grės­mę, tiek moks­lo ir ino­va­ci­jos ga­lią ko­vo­je su šiuo pa­sau­lį iš­var­gi­nu­siu vi­ru­su. O nuo spa­lio pra­džios 18-os su­lau­kę ir vy­res­ni ša­lies gy­ven­to­jai ga­li pa­si­skie­py­ti jau ir ant­ra su­stip­ri­nan­čią­ja CO­VID-19 vak­ci­nos do­ze. Tuo tiks­lu nau­do­ja­mos šiuo me­tu Eu­ro­po­je do­mi­nuo­jan­čiai omik­ron at­mai­nai adap­tuo­tos vak­ci­nos.

Vak­ci­na­ci­jai ga­li­ma re­gist­ruo­tis in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.ko­ro­nas­top.lrv.lt ar­ba pa­skam­bi­nus į sa­vo gy­dy­mo įstai­gą. Skie­py­tis ga­li­ma ne tik to­je gy­dy­mo įstai­go­je, ku­rio­je pa­cien­tas yra pri­si­re­gist­ra­vęs, bet ir ki­to­se, kur jam pa­to­gu at­vyk­ti. Taip pat in­ter­ne­tu ga­li­ma už­re­gist­ruo­ti ki­tą as­me­nį, pa­vyz­džiui, šei­mos na­rį, – to­kiu at­ve­ju pri­si­jun­gus sa­vo var­du rei­kės įves­ti re­gist­ruo­ja­mo pa­cien­to as­mens ko­dą.

Ri­zi­kos gru­pėms pri­klau­san­tiems as­me­nims re­ko­men­duo­ja­ma vie­nu me­tu pa­si­skie­py­ti nuo CO­VID-19, gri­po ir pneu­mo­ko­ki­nės in­fek­ci­jos – to­kiu bū­du iš­ven­gia­mi ar­ba mak­si­ma­liai su­ma­ži­na­mi ga­li­mi ža­lin­gi pa­da­ri­niai svei­ka­tai. Vi­sais at­ve­jais dėl skie­pų rei­kė­tų in­di­vi­dua­liai pa­si­tar­ti su sa­vo šei­mos gy­dy­to­ju.

Dė­vi kau­kę, nors ne­pri­va­lo­ma

Bū­da­ma še­šio­lik­tą sa­vai­tę nėš­čia Rū­ta pa­si­skie­pi­jo iš­kart, kai ša­ly­je bu­vo at­ver­tos vak­ci­na­ci­jos ga­li­my­bės vi­siems no­rin­tie­siems, ne tik sen­jo­rams.

„Pas­vė­riau ri­zi­ką tarp to, kas bū­tų, jei pa­si­skie­py­čiau, ir kas, jei ne­pa­sis­kie­pi­ju­si su­si­rgčiau ko­ro­na­vi­ru­so in­fek­ci­ja“, – tei­gė šiau­lie­tė. Ir pri­dū­rė: „Skie­pai iš­sau­go­jo mū­sų pa­sau­lį nuo il­gą lai­ką kan­ki­nu­sių li­gų ir ta­me aš ne­ma­tau jo­kių pro­ble­mų. Moks­las ne vel­tui pail­gi­no žmo­gaus gy­ve­ni­mą de­šimt­me­čiais, to­dėl aš juo pa­si­ti­kiu. Ma­no ap­lin­ko­je ne­ma­žai žmo­nių sir­go ko­ro­na­vi­ru­so in­fek­ci­ja, džiu­gu, kad jiems pa­vy­ko iš­veng­ti sun­kių komp­li­ka­ci­jų. Ma­nau, jog tam di­de­lę įta­ką pa­da­rė tai, kad vi­si yra pa­si­skie­pi­ję.“

Rū­tos įžval­gos – ne be pa­grin­do. CO­VID-19 ne tik su­pa­ra­ly­žia­vo įpras­tą vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mą, bet ir pa­rei­ka­la­vo daug gy­vy­bių. Re­mian­tis Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, nuo CO­VID-19 pan­de­mi­jos pra­džios ša­ly­je mi­rė be­veik 9 400 žmo­nių, o 2021-ie­ji Lie­tu­vo­je pa­si­žy­mė­jo kaip dau­giau­sia mir­čių per tris­de­šimt­me­tį pa­rei­ka­la­vę me­tai.

Vie­na iš pa­grin­di­nių prie­žas­čių – ko­ro­na­vi­ru­so in­fek­ci­ja.

To­kios grės­mės akis­ta­to­je tik vi­suo­ti­nis są­mo­nin­gu­mas ir su­si­tel­ki­mas bend­ram tiks­lui ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti ka­tast­ro­fiš­kų pa­da­ri­nių. Rū­tos nuo­mo­ne, pi­lie­čiai tu­rė­tų jaus­ti at­sa­ko­my­bę ne tik sau, bet ir sa­vo ap­lin­kai: „Rei­kia su­pras­ti, ko­kį po­vei­kį as­me­ni­niai pa­si­rin­ki­mai ga­li su­kel­ti ki­tiems. Juk jei aš leng­vai per­si­rgsiu, tai dar ne­reiš­kia, kad ir ki­tas iš­vengs rim­tų svei­ka­tos pro­ble­mų.“

Nors šiuo me­tu kau­kių dė­vė­ji­mas ša­ly­je yra ne­pri­va­lo­mas, Rū­ta dė­vi kau­kę ei­da­ma į po­lik­li­ni­ką, taip pat tu­rė­da­ma per­ša­li­mo simp­to­mų, to­kių kaip slo­ga, ko­su­lys ar ki­tus.

„Sup­ran­tu ri­zi­kas ir ne­no­riu nei už­krės­ti ki­tų, nei už­si­krės­ti pa­ti“, – pa­žy­mė­jo ji.

Blo­giau­si sce­na­ri­jai ga­li pa­si­kar­to­ti

Vais­ti­nin­kės L. Moc­ku­tės tei­gi­mu, nors su šiuo vi­ru­su jau iš­mo­ko­me su­si­gy­ven­ti, tik­riau­siai kiek­vie­nas ži­no­me, ko­kių pa­sek­mių jis tu­rė­jo žmo­nių svei­ka­tai.

„Ne­ga­li­me į ko­ro­na­vi­ru­są žiū­rė­ti pro pirš­tus ir ne­kreip­ti dė­me­sio. Pir­miau­sia rei­kia rū­pin­tis sa­vi­mi ir sa­vo svei­ka­ta. Svei­kai mai­tin­tis, stip­rin­ti imu­ni­te­tą, dau­giau bū­ti gry­na­me ore.

Tu­ri­me bū­ti svei­ki ir stip­rūs, kad or­ga­niz­mas ga­lė­tų ko­vo­ti su in­fek­ci­jo­mis“, – pri­mi­nė spe­cia­lis­tė.

Vais­ti­nin­kė pa­žy­mė­jo, kad šiuo me­tu CO­VID-19 su­si­rgi­mų skai­čiai iš­lie­ka gan di­de­li, tik ser­ga­mu­mo for­mos – leng­ves­nės, pri­me­nan­čios pa­pras­tą per­ša­li­mą, be komp­li­ka­ci­jų.

„Ži­no­me, kad vi­ru­sai ga­li mu­tuo­ti. Tad nors da­bar­ti­nė CO­VID-19 for­ma yra leng­ves­nė, juk mes tik­rai ne­no­ri­me, kad at­si­ras­tų nau­ja at­mai­na su sun­kes­niais li­gos simp­to­mais. Dėl to tu­ri­me pa­ruoš­ti sa­vo imu­ni­nę sis­te­mą, lai­ky­tis hi­gie­nos prin­ci­pų, pre­ven­ci­nių ir ap­sau­gos prie­mo­nių re­ko­men­da­ci­jų, rū­pin­tis sa­vi­mi ir vie­ni ki­tais“, – tei­gė ji.

Svar­bi ap­sau­gos prie­mo­nių vi­su­ma

Pa­sak vais­ti­nin­kės, pa­grin­di­nės pre­ven­ci­nės prie­mo­nės ap­sau­go ne tik nuo CO­VID-19 in­fek­ci­jos, bet ir nuo bet ko­kios ki­to­kios vi­ru­si­nės in­fek­ci­jos.

„Nors jau spau­džia ru­de­ni­nis šal­tu­kas, la­bai svar­bu vė­din­ti pa­tal­pas, nes ne­vė­di­na­mas na­mų oras yra itin sau­sas. Dėl to sau­sė­ja ir no­sies glei­vi­nė, o sau­sa no­sies glei­vi­nė yra ma­žiau at­spa­ri in­fek­ci­joms“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.

Ne ma­žiau svar­bi yra vi­sa­ver­tė mi­ty­ba, gau­si vai­sių ir dar­žo­vių, pa­kan­ka­mas su­var­to­ja­mų skys­čių kie­kis.

„Vi­ru­si­nės in­fek­ci­jos plin­ta oro la­še­li­niu bū­du, to­dėl rei­kė­tų at­sa­kin­gai lai­ky­tis as­me­ni­nės hi­gie­nos – daž­niau plau­ti ran­kas, pri­si­min­ti ko­sė­ji­mo ir čiau­dė­ji­mo eti­ke­to tai­syk­les.

Neš­va­rio­mis ran­ko­mis steng­tis ne­lies­ti akių ir bur­nos“, – pri­mi­nė ji.

Pa­si­kei­tė vi­suo­me­nės įpro­čiai

Vais­ti­nin­kė L. Moc­ku­tė pa­brė­žė, kad pa­sta­rie­ji me­tai tu­rė­jo tei­gia­mos įta­kos vi­suo­me­nės hi­gie­nos įpro­čiams. „Ma­to­me di­des­nį su­si­do­mė­ji­mą vi­so­mis de­zin­fek­ci­nė­mis prie­mo­nė­mis. Žmo­nės ieš­ko tiek de­zin­fek­ci­nių ge­lių ar skys­čių ran­koms, tiek vi­so­kiau­sių de­zin­fe­kuo­jan­čių ser­ve­tė­lių. Taip pat jei žmo­gus už­si­de­da me­di­ci­ni­nę kau­kę, pa­ju­tęs per­ša­li­mo simp­to­mus, tai jau nie­ko ne­ste­bi­na. O dar prieš ke­le­rius me­tus tik­rai bū­tų bu­vę keis­ta gat­vė­je ar pre­ky­bos cent­re pa­ma­ty­ti žmo­gų su kau­ke“, – var­di­jo vais­ti­nin­kė.

Kiek­vie­nas so­cia­liai at­sa­kin­gas pi­lie­tis tu­rė­tų mak­si­ma­liai su­ma­žin­ti ri­zi­ką už­si­krės­ti ir už­krės­ti ki­tus. Tai įma­no­ma tik są­ži­nin­gai lai­kan­tis sau­gu­mo re­ko­men­da­ci­jų, pa­si­ti­kint moks­lu ir ofi­cia­lia in­for­ma­ci­ja.

Šiais lai­kais de­zin­for­ma­ci­jos gau­sa yra mil­ži­niš­ka, to­dėl ypač svar­bu pa­si­ti­kė­ti tik kom­pe­ten­tin­gų me­di­ci­nos eks­per­tų ir moks­li­nin­kų nuo­mo­ne, o pa­čią nau­jau­sią in­for­ma­ci­ją skai­ty­ti ofi­cia­liuo­se ati­tin­ka­mų įstai­gų tink­la­la­piuo­se ir jų at­sto­vų pra­ne­ši­muo­se.

Dau­giau su CO­VID-19 pan­de­mi­ja su­si­ju­sios ak­tua­lios in­for­ma­ci­jos ga­li­ma ras­ti tink­la­la­py­je www.ko­ro­nas­top.lrv.lt.