Nau­jo­mis spal­vo­mis su­švi­to res­tau­ruo­ti Tel­šių Šv. An­ta­no Pa­du­vie­čio ka­ted­ros al­to­rius ir sa­kyk­la

Kul­tū­ros inf­rast­ruk­tū­ros cent­ro (KIC) už­sa­ky­mu tvar­ko­mi Tel­šių ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no ir ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos sta­ti­nių komp­lek­so Šv. An­ta­no Pa­du­vie­čio ka­ted­ros Šven­to­sios Šei­mos (Šv. Juo­za­po), Šv. Bar­bo­ros al­to­riai ir sa­kyk­la.

„Per dau­ge­lį me­tų nuo­la­ti­niams ka­ted­ros lan­ky­to­jams įpras­tas pir­mo aukš­to al­to­rių ir sa­kyk­los vaiz­das res­tau­ra­vi­mo dar­bų me­tu pa­si­kei­tė – su­ži­bo nau­jo­mis spal­vo­mis. Taip nu­ti­ko, nes bu­vo ati­deng­tas ir su­tvar­ky­tas se­niau­sias skir­tin­go­mis at­li­ki­mo tech­ni­ko­mis imi­tuo­jant mar­mu­rą at­lik­tas de­ko­ra­vi­mo sluoks­nis. Dau­giau pra­ban­gos su­tei­kė res­tau­ruo­ta auk­sa­vi­mo kom­po­zi­ci­ja“, – ko­men­tuo­ja KIC pro­jek­ta­vi­mo va­do­vė Ele­na Kaz­laus­kai­tė.

Is­to­ri­jos at­spin­džiai al­to­riuo­se

Tel­šių ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no ir ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos sta­ti­nių komp­lek­so Šv. An­ta­no Pa­du­vie­čio ka­ted­ros „gi­mi­mo“ da­ta – 1765 me­tai, kai Tel­šiuo­se bu­vo baig­ta sta­ty­ti mū­ri­nė baž­ny­čia. Jo­je bu­vo įreng­ti sep­ty­ni puoš­nūs al­to­riai ir sa­kyk­la, da­ry­ti meist­rų To­mo Pod­hais­kio ir Jo­no Ma­žei­kos.

Įs­pū­din­gas XVIII am­žiaus pa­bai­go­je skulp­to­riaus J. Ma­žei­kos su­kur­tas Šv. Bar­bo­ros al­to­rius su ta­ber­na­ku­liu. Dau­giau kaip pen­kių met­rų aukš­čio, dvie­jų su pu­se met­ro plo­čio mū­ri­nio tin­kuo­to al­to­riaus apa­ti­nio tarps­nio ni­šos cent­re – šv. Bar­bo­ros, vie­no­je ran­ko­je lai­kan­čios tau­rę su os­ti­ja, ki­to­je – pal­mės ša­ke­lę, skulp­tū­ra. Ša­lia jos ma­ty­ti bokš­tas. Pa­sak le­gen­dos, Bar­bo­ros tė­vas pa­go­nis Dios­ku­ras, no­rė­da­mas ap­sau­go­ti duk­te­rį nuo ger­bė­jų, pa­sta­tė bokš­tą ir ten ją įkur­di­no. Vir­šu­ti­nis Šv. Bar­bo­ros al­to­riaus tarps­nis yra ypač de­ko­ra­ty­vus, vai­ni­kuo­tas įmant­riu vė­ly­vo­jo ba­ro­ko sti­liaus bal­da­ki­mu su ka­rū­na ir lamb­re­ke­nu. Po bal­da­ki­mu – ova­lo for­mos pa­veiks­las, vaiz­duo­jan­tis šv. Oną, mo­kan­čią sa­vo duk­rą – Švč. Mer­ge­lę Ma­ri­ją. Ta­ber­na­ku­lio vir­šu­je įkom­po­nuo­tas ro­kai­lių ap­sup­tas ba­jo­rų Ra­da­vi­čių gi­mi­nės her­bas „Rud­ni­ca“.

Ra­da­vi­čiai (Ro­do­vi­čiai)¹ – smul­kių ir vi­du­ti­nių ba­jo­rų gi­mi­nė, dau­giau nei 500 me­tų gy­va­vu­si Že­mai­ti­jo­je (vė­liau ir Len­ki­jo­je). Her­bą „Rud­ni­ca“ Ra­da­vi­čių gi­mi­nei 1799 m. sau­sio 11 d. pa­tvir­ti­no Lie­tu­vos gu­ber­ni­jos ba­jo­rų de­pu­ta­tų su­si­rin­ki­mas. Šis her­bas fi­gū­ruo­ja taip pat ir vie­na­me iš LBKS do­va­no­tų Vil­niaus Šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio ber­nar­di­nų baž­ny­čios vit­ra­žų.

Ant­ras tvar­ko­mas al­to­rius – Šven­to­sios Šei­mos (Šv. Juo­za­po) – vi­siš­kai ki­toks, me­di­nis, kla­si­ciz­mo sti­lis­ti­kos. Jis su­kur­tas tik XIX am­žiaus ant­ro­je pu­sė­je ir per­kel­tas į ka­ted­rą iš ru­sų val­džios nu­griau­tos me­di­nės Tel­šių pa­ra­pi­nės baž­ny­čios. Al­to­riaus apa­ti­nio tarps­nio cent­re – Šven­to­sios Šei­mos pa­veiks­las: Švč. Mer­ge­lė Ma­ri­ja, šv. Juo­za­pas ir dvy­li­ka­me­tis Jė­zus. Al­to­riaus vir­šu­ti­nio tarps­nio pa­veiks­las skir­tas Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ro­žan­či­nės gar­bei.

Res­tau­ruo­ja­ma ir ka­ted­ro­je esan­ti taip pat XVIII am­žiaus pa­bai­gos ro­ko­ko sti­liaus sa­kyk­la, ku­rios au­to­rius – skulp­to­rius J. Ma­žei­ka, o sa­kyk­lą puo­šian­čios šven­tų­jų skulp­tū­ros kur­tos jo ir kar­tu dir­bu­sio T. Pod­hais­kio.

Pir­mas res­tau­ruo­tas al­to­rius ati­deng­tas prieš Ve­ly­kas

2020 me­tais nu­spręs­ta res­tau­ruo­ti Tel­šių ka­ted­ros Šven­to­sios Šei­mos (Šv. Juo­za­po), Jė­zaus Kris­taus (buv. An­ta­kal­nio Jė­zaus), Šv. Bar­bo­ros, Šv. Onos ir Šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio al­to­rius ir sa­kyk­lą.

Prie­žas­tis – vi­zua­liai įver­ti­nus ant vi­sų pen­kių šo­ni­nių al­to­rių ir sa­kyk­los pa­ste­bė­ti pa­na­šaus po­bū­džio pa­žei­di­mai: įtrū­ki­mai ir ply­šiai, įski­li­mai ir nu­skė­li­mai, nu­dau­žy­mai. Iš stiu­ko su­for­muo­tų ke­tu­rių al­to­rių ir sa­kyk­los ar­chi­tek­tū­ri­nių ele­men­tų ir skulp­tū­rų ne­tek­čių vie­tos anks­tes­niais me­tais bu­vo at­sta­ty­tos gru­biai, ne­si­lai­kant au­to­ri­nio at­li­ki­mo sti­lis­ti­kos, pro­por­ci­jų, kai ku­rių skulp­tū­rų de­ta­lės nu­lauž­tos, pa­vyz­džiui: pirš­tai, plaš­ta­kos ir kt. Al­to­rių ir sa­kyk­los pa­vir­šiai daug kar­tų per­de­ko­ruo­ti, per­da­žy­ti, per pa­sku­ti­nius res­tau­ra­vi­mo dar­bus bu­vo už­da­žy­ta da­lis se­niau auk­suo­tų de­ta­lių.

Prieš res­tau­ra­ci­ją 2020 me­tais bu­vo at­lik­ti po­lich­ro­mi­jos, che­mi­niai tech­no­lo­gi­niai ty­ri­mai. Jų pa­grin­du bu­vo pa­ruoš­ta al­to­rių ir sa­kyk­los res­tau­ra­vi­mo dar­bų pro­gra­ma, ku­rio­je pa­teik­tos konk­re­čios re­ko­men­da­ci­jos, res­tau­ra­vi­mo dar­bų me­to­di­ka ir tech­no­lo­gi­nis ap­ra­šy­mas šiuos dar­bus at­lik­sian­tiems res­tau­ra­to­riams.

2022 me­tais pra­dė­ti al­to­rių ir sa­kyk­los res­tau­ra­vi­mo dar­bai. Juos at­lie­ka UAB „Tel­šių meist­ras“ su­bur­ti spe­cia­lis­tai. Šv. Bar­bo­ros al­to­rius ir sa­kyk­la baigti res­tau­ryuoti, prieš šv. Ve­ly­kas jie jau ati­deng­ti, kad nau­jai su­ži­bu­siu al­to­riu­mi ir sa­kyk­la per šv. Ve­ly­kų pa­mal­das ga­lė­tų džiaug­tis pa­ra­pi­jos ti­kin­tie­ji. Taip pat bai­gia­mi ir Šven­to­sios Šei­mos al­to­riaus res­tau­ra­vi­mo dar­bai.

Al­to­rių res­tau­ra­vi­mo dar­bai fi­nan­suo­ja­mi Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos Pa­vel­dot­var­kos pro­gra­mos lė­šo­mis.

¹Panaudota in­for­ma­ci­ja iš http://bajorai-ra­da­vi­ciai.blogs­pot.com/