Yra žmonių, kurie tiesiog negali apsiriboti vien darbu ir namais, o ką bekalbėti apie tinginiavimą ant sofos priešais televizorių: jiems tai prilygsta beprasmiam laiko švaistymui. Juk sakoma, kad kuo daugiau veiki, tuo daugiau spėji. Ir greičiausiai tai priklauso nuo požiūrio į save, savo gyvenimą ir tikslus, kokius sau keli. Štai narvaišiškė Agnė Zakaraitė savęs neįsivaizduoja kitaip: jauna mergina ne tik dirba visuomenės sveikatos specialiste, bet ir yra aktyvi kaimo bendruomenės narė, o neseniai ji pelnė garbingą respublikinę nominaciją „Jaunasis bendruomenės savanoris 2022“. Tarp jos veiklos sričių – ir buvimas krašto apsaugos kare savanore.
Daiva GERIKIENĖ
Sprendimą lėmė karas Ukrainoje
25 metų Agnė – tikra savo krašto patriotė. Po studijų net nedvejodama grįžo ten, kur jaučiasi geriausiai – į gimtuosius Narvaišius. Jau trečius metus ji dirba visuomenės sveikatos specialiste Liepijų mokykloje, yra baigusi pedagoginius psichologinius kursus, turi auklėjamąją klasę Šateikių skyriuje, sveikatinimo žiniomis dalijasi ir su mažaisiais Platelių daugiafunkcio centro ugdytiniais. Sako, kad gyvenimas didmiestyje – ne jai.
„Aišku, patinka dideliame mieste apsilankyti, pasikrauti energijos, tačiau jame išbūti galiu ne ilgiau kaip savaitgalį. Man bloga darosi nuo didelio žmonių ir mašinų srauto. Šiuo metu tikrai neturiu minčių išvykti kitur. Patinka tai, ką dirbu, su kuo dirbu, randu, ką veikti. Darbo dienomis mano laikas skirtas vaikams, veiklai kaimo bendruomenėje, o savaitgaliais – į miškus. Kai labai nori, juk viską galima suderinti ir spėti“, – įsitikinusi Agnė.
O buvimas miškuose, pasirodo, yra susijęs su merginos dar viena veikla – savanoryste krašto apsaugos sistemoje. Į karių savanorių gretas užsirašė visai neseniai. Neslepia, kad tokiam jos sprendimui įtakos turėjo įvykiai Ukrainoje. Nors prisipažįsta, jog jau seniai žavėjosi savanoriais kariais, todėl tapti vienu jų – tarsi svajonės išpildymas. „O kai prasidėjo karas Ukrainoje, tada ir pagalvojau: kada, jei ne dabar?“ – prisimena Agnė. Taip ji kartu su bendraminte savo kolege atsidūrė tarp karių savanorių.
Aišku, ne visi artimieji labai ramiai ir palankiai sutiko Agnės sprendimą, ypač mama išreiškė susirūpinimą. Tačiau, kaip pastebi mergina, teko mamai su tuo susitaikyti, nes juk ji žino, kad dukra nėra iš tų, kurie ramiai stebėtų įvykius ir nebandytų įsitraukti į juos, ypač jei mato, kad dalyvavimas vienur ar kitur gali būti kažkuo naudingas. Ir dabar priklausydama krašto apsaugos savanoriams Agnė mano, jog ši patirtis jai kaip žmogui, kaip piliečiui bus labai svarbi ir reikšminga. Ypač kai turima omenyje įvykius Ukrainoje.
„Nesinori apie tai galvoti, bet jei išties būtų reikalas, tikrai būčiau tarp tų žmonių, kurie neišvažiuotų iš savo šalies, o kažkaip prisidėtų prie to, kad mūsų valstybė būtų apginta“, – dėsto mūsų pašnekovė. Būtent todėl tapimas kare savanore jai yra svarbus, juk tai galimybė daug ko išmokti, patirti dalykų, kurie yra naudingi gilinantis į valstybės gynimą.
„Mokėjimas naudotis ginklu, topografinių žemėlapių skaitymas, orientavimosi gebėjimų tobulinimas, fizinės ištvermės palaikymas, mokėjimas suteikti žmogui pagalbą ekstremaliomis sąlygomis“, – privalumus būnant kariu savanoriu vardija Agnė. Per trumpą laiką nemažai jau išmokta, o kiek dar visko laukia. Kaip pažymi mergina, buvimas kariu savanoriu reiškia nuolatinį mokymąsi, nes kaskart pratybose galima sužinoti ir patirti įdomių ir reikalingų dalykų, įtvirtinamos jau turimos žinios. Be abejo, tai patriotiškumo mokykla.
Ir atsidurti čia, A. Zakaraitės manymu, nėra vėlu, todėl išdrįsti išbandyti save kario savanorio pozicijoje verta. „Ne kartą teko ir iš kai kurių kolegių išgirsti, kad ir jos norėtų, bet lyg ir ne tas laikas, ne tas amžius. Juk reikia tik pasiryžimo. Jei jau į savanorius manote kad netinkate, tai visada galite tapti šauliais“, – kalba jaunoji karė.
A. Zakaraitė šiuo metu priklauso Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaitijos 3-iosios rinktinės 303-iajai kuopai. Joje, be Agnės, yra dar arti 10 merginų, kurios pasiryžo užsivilkti kario savanorio uniformą. „Išlygų tikrai čia nėra ir kariu gali tapti lygia dalimi tiek vaikinas, tiek mergina. Nereikia manyti, kad kariuomenė – tik vyrų reikalas. Čia mes visi lygūs“, – aiškina Agnė.
Savanorystė bendruomenėje
A. Zakaraitė savanoriavimą turbūt suvokia kaip savaime suprantamą dalyką, kurio jos gyvenime tikrai yra daug. „Savanorystė man padeda realizuoti save. Juk, kaip bebūtų, kiekvienas norime būti kuo nors naudingas, jaustis reikalingas, o kai gali pagelbėti kitam, tai išties geras jausmas“, – mano mergina.
Apie Agnę tik geriausiais žodžiais atsiliepia Narvaišių bendruomenės pirmininkė Vilija Gedgaudienė. Ji neslepia, kad ši jauna mergina savo atsidavimu bendruomenei ir neatlygintina pagalba yra labai didelis ramstis.
Pastebima, kad didžiausias Agnės indėlis į bendruomenės gyvenimą yra prisidėjimas prie Narvaišiuose organizuojamų renginių, ypač organizuojant vaikų užimtumą. Vertinamos ir merginos idėjos, kaip padaryti gyvenimą narvaišiškiams įdomesnį ir prasmingesnį. Agnė buvo ta, kuri pandemijos metu organizavo reikalingą pagalbą bendruomenei, be jos dėmesio nelieka ir senjorai.
Būtent dėl šios visos veiklos Narvaišių bendruomenė nusprendė siūlyti A. Zakaraitės kandidatūrą konkursui „Mūsų bendruomenės savanoris 2022“, kurį organizavo Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („Litfood“). Agnės indėlis buvo įvertintas – jai skirta nominacija „Jaunasis bendruomenės savanoris“.
Pati Agnė neslepia, jog toks įvertinimas ir laimėjimas jai malonus, bet to nesureikšmina. Džiugu, kad ją pastebi, kad apdovanoja, tačiau esmė turbūt ne čia. Didžiausia laimė šiai merginai tai, kad savanoriavimas jai dovanoja gerą nuotaiką ir puikių akimirkų.
Loading ...
