Mokykloje sumušta trylikametė. Vieni linkę smurto nematyti, kiti – tyliai jį kęsti

Praėjusį pirmadienį į policiją kreipėsi moteris. Ji teigė, kad „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje jos trylikametę dukterį iškeikė bendramokslės. Pasirodo, šeštoje klasėje besimokanti mergina buvo ne tik iškeikta, bet ir sumušta – medikai trylikametei nustatė veido sumušimą.
Patyčios – ne gripas, todėl epidemija nėra skelbiama. Šis incidentas – vienintelis rajone, per ilgą laiką iškilęs į viešumą. Ar tai reiškia, kad Telšių rajono švietimo įstaigose fizinio bei psichologinio smurto apraiškos gana retos? Apkalbų, pravardžių klijavimo, šaipymosi iš aprangos, elgesio, specialistų teigimu, pasitaiko kiekvienoje mokykloje.
Šalyje užfiksuota jau keletas atvejų, kai savo noru iš gyvenimo pasitraukia fizinio ar psichologinio smurto neatlaikę moksleiviai. Ar įmanoma užkirsti kelią tokiam skaudžiam įvykiui? Pasirodo – taip, jei pedagogai, tėvai bei pačios aukos netylės, nepraleis visko pro akis ir ieškos problemos sprendimo būdų.
Manoma, kad „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje kilęs incidentas – vienas iš daugelio, vykstančių švietimo įstaigose. Tačiau šis atsitikimas tikriausiai išskirtinis todėl, kad nuskriausta moksleivė ir jos mama apie įvykį pranešė mokyklos atstovams bei policijai.
„Atžalyno“ vidurinės mokyklos socialinė pedagogė incidento, kilusio tarp moksleivių, nekomentavo, nekalbus buvo ir direktorius Vytautas Vaitkus. Jis įsitikinęs, kad jų ugdymo įstaigoje smurto tarp moksleivių atvejai užfiksuojami retai.
„Pagal nusistovėjusią praktiką galiu pasakyti, kad viena pusė nebūna kalta“, – sakė direktorius, manąs, jog konfliktas tarp merginų kilo dėl paauglystės problemų.
Filmavo
Įvykio, kurio metu nukentėjo šeštokė, aplinkybes papasakojo Telšių r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, „Atžalyno“ vidurinės mokyklos kuratorė Irena Daubarienė.
Specialistės teigimu, incidentas tarp moksleivių kilo po penktos pamokos, per pertrauką. Septintos klasės mokinė, eidama koridoriumi, apipylė šeštokę iš butelio, kurį nešėsi rankose. Tuomet sušlapinta trylikametė įspyrė savo skriaudėjai, tačiau stamboka septintokė pačiupo ir tąsė savo auką už plaukų.
Nors koridoriuose buvo apstu mokinių, konfliktuojančių pusių niekas nepuolė skirti, anaiptol – vienas iš moksleivių peštynes filmavo mobiliuoju telefonu.
Parašė skundą
I. Daubarienė sakė, kad apie tai, jog buvo skriaudžiama, šeštokė tą pačią dieną papasakojo mokyklos socialinei pedagogei.
Tą dieną mokykloje lankėsi ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė. Ji dalyvavo šeštą pamoką vykusioje klasės valandėlėje.
Į mokyklą buvo iškviesti konfliktą filmavusio jaunuolio tėvai, pasirūpinta, kad vaizdo medžiaga iš mobiliojo telefono būtų ištrinta.
Nukentėjusios moksleivės mama tą pačią dieną policijoje parašė skundą.
Pasak „Atžalyno“ vidurinės mokyklos kuratorės, muštynes pradėjusi mergina yra antrus metus palikta mokytis toje pačioje klasėje, turi problemų dėl pažangumo.
Policijos duomenimis, skriaudėja jau ne pirmą kartą priekabiavo prie savo aukos.
Neinformavo
Telšių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Alma Tomkevičienė tvirtino, kad patyčios bei smurtas egzistuoja visose rajono švietimo įstaigose, tik tokie atvejai dažniausiai lieka nepaviešinti. Apie incidentą minėtoje mokykloje skyriaus vedėja teigė sužinojusi tik iš pranešimo internete – apie įvykį Vaiko teisių apsaugos skyrius nebuvo informuotas.
Specialistės manymu, nors švietimo įstaigose vykdoma patyčių programa, vyksta kiti renginiai, juose dažniausiai dalyvauja tik gerai besielgiantys jaunuoliai.
„Yra labai daug vaikų, turinčių elgesio problemų“, – sakė A. Tomkevičienė ir neslėpė, jog ypač mergaitės, iš kurių to nesitikima, gali būti labai žiaurios. Smurtaujantys moksleiviai, pašnekovės žodžiais, nebūtinai yra kilę iš asocialių šeimų – dauguma jų auga normaliose šeimose.
Neturi psichologo
„Atžalyno“ vidurinėje mokykloje, kurioje mokosi 828 moksleiviai, dirba dvi socialinės pedagogės, tačiau nėra nė vieno psichologo. Pasak I. Daubarienės, psichologo etatas turi būti įsteigtas tose mokyklose, kuriose yra nuo 601 iki 800 mokinių.
VšĮ Telšių krizių centro psichologės Lidijos Stonienės manymu, mokyklas, kurios neturi psichologo, gelbsti socialinės darbuotojos. Tačiau kartais joms užkraunama netiesioginių darbų, todėl mažiau lieka laiko darbui su vaikais.
Psichologus Telšių rajone turi tik Varnių Motiejaus Valančiaus, VšĮ Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos, Jaunimo, „Germanto“, „Džiugo“ mokyklos ir Telšių r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus Pedagoginė psichologinė tarnyba. Į pastarąją, Švietimo skyriaus vyr. specialistės teigimu, ir gali kreiptis visi psichologo konsultacijos norintys moksleiviai.
„Atžalyno“, „Ateities“, „Džiugo“ mokyklose, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje vykdoma Olweus programa, įtraukianti visą mokyklos bendruomenę ir skirta patyčių ir kito nepageidaujamo elgesio apraiškoms mažinti.
L. Stonienė tikino, kad ši programa tikrai naudinga, todėl likusios ugdymo įstaigos turėtų ją vykdyti.
Išduoda elgesys
Specialistai vieningai tvirtino, jog tėvai, pedagogai vaiko elgesyje gali įžvelgti, jei jis patiria smurtą. Be to, tokie išgyvenimai gali turėti įtakos tolimesniam aukos brendimui.
Pasak A. Tomkevičienės, labai svarbu, jog tėvai su vaikais bendrautų, kalbėtųsi jau nuo mažų dienų, nes kitaip gali nepastebėti, kas vyksta atžalos viduje.
Pašnekovės nuomone, gimdytojai neturėtų pasikliauti vien tik mokykla, nes pedagogai, susirūpinę, kaip geriau išdėstyti savo dalyką, gali nepastebėti kitų dalykų.
Tai, kad skriaudžiamą vaiką išduoda jo elgesys, teigė ir I. Daubarienė – mokinys gali pasidaryti labiau užguitas, šiurkštus, gali mažiau kalbėti, jautriau reaguoti. Moteris mano, kad labai svarbu, jog apie mokykloje patiriamą smurtą vaikas informuotų atitinkamus darbuotojus.
Smurto neišnaikinsi
Psichologės L. Stonienės teigimu, smurtas egzistuoja be išimties visose mokyklose: tik vienose – daugiau, kitose – mažiau. Patyčių daugiausia pastebima tarp žemesniųjų klasių moksleivių.
„Smurto išnaikinti neįmanoma, jį galima tik sumažinti“, – sakė pašnekovė. Ji tvirtino, kad su skriaudėjais reikia kovoti pasitelkiant tai, ko jie bijo – viešumo: „Siūlau netylėti – apie patyčias pranešti auklėtojai, socialinei darbuotojai, tėvams.“
Jei vaikas skriaudžiamas ne vienerius metus ir nebesitiki sulaukti pagalbos iš suaugusiųjų, kurie jam pataria kentėti, nesiskųsti, psichologė ragina mokinius pasipasakoti drąsesniems draugams. Šie informuos reikiamus asmenis. Ieškantieji pagalbos taip pat gali užeiti į VšĮ Telšių krizių centrą (Respublikos g. 1) arba skambinti nemokama pagalbos linija (tel. 8 800 11111).
Tėvai, pašnekovės žodžiais, gali atpažinti, kad jų vaikas mokykloje yra skriaudžiamas. Keletas simptomų: pradeda keistis vaiko elgesys, atsiranda nenoras eiti į mokyklą, manipuliacijos prisidengiant liga. „Tačiau ne visais atvejais tai reiškia, kad iš mokinio tyčiojamasi, jis gali nesutarti ir, tarkime, su mokytoja“, – teigė psichologė.
Vaiką, kuris vienoje mokykloje patiria fizinį ar psichologinį smurtą, ne visada išgelbės perėjimas į kitą ugdymo įstaigą – pasak psichologės, jei miestas mažas, aukos vaidmenį mokinys gali persinešti ir į kitą mokyklą.
Smurtautojas, psichologės manymu, ne visada būna tas, kuris pats patiria smurtą, tarkime, šeimoje. Skriaudėjais dažniausiai būna tie vaikai, kurie save gana gerai vertina. Jie gali puikiai mokėti bendrauti su suaugusiaisiais, dalyvauti diskusijose, įrodinėti savo tiesą.
„Mokytojams būtų pravartu skirti patyčias nuo konfliktų“, – sakė psichologė. Pirmasis veiksnys, padedantis atpažinti patyčias: tyčiniai veiksmai, turint tikslą įskaudinti, antrasis – tie veiksmai turi kartotis, trečiasis – jėgų disbalansas, kai viena pusė yra stipresnė, kita – silpnesnė.