Mo­kes­čiai, so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos ir ka­ro prie­vo­lė: ar pa­sas tu­ri reikš­mės jiems?

2024-ie­ji Lie­tu­vai bus svar­bių pa­si­rin­ki­mų me­tai – lau­kia ne tik LR Pre­zi­den­to, Eu­ro­pos Par­la­men­to ir LR Sei­mo rin­ki­mai, bet ir re­fe­ren­du­mas dėl pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mą api­brė­žian­čio LR Kons­ti­tu­ci­jos 12 straips­nio kei­ti­mo. Jis vyks kar­tu su Pre­zi­den­to rin­ki­mais ge­gu­žės 12 d. ir nu­lems, ar ki­tos Lie­tu­vai drau­giš­kos ša­lies pi­lie­ty­bę įgy­jan­tys lie­tu­viai ga­lės iš­sau­go­ti Lie­tu­vos pa­są.

Re­fe­ren­du­mas į vie­šu­mą iš­kė­lė ne­ma­žai pra­kti­nių klau­si­mų, o vie­ni daž­niau­sių – kaip at­ro­dy­tų mo­kes­čių mo­kė­ji­mas, so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos ar net ka­ro prie­vo­lė, jei as­muo ga­lė­tų tu­rė­ti dau­giau nei vie­nos ša­lies pi­lie­ty­bę.

Pir­miau­sia ga­li­my­bė iš­sau­go­ti pi­lie­ty­bę ne­tu­ri jo­kios įta­kos esa­mai mo­kes­čių mo­kė­ji­mo tvar­kai, nes mo­kes­ti­nės prie­vo­lės nė­ra su­si­ju­sios su pi­lie­ty­be.

„Mo­kes­čių ju­ris­dik­ci­ja pri­klau­so ne nuo as­mens pi­lie­ty­bės, o nuo re­zi­da­vi­mo vals­ty­bės. Ki­taip ta­riant, mo­kes­čius Lie­tu­vo­je tu­ri mo­kė­ti vi­si mū­sų ša­lies re­zi­den­tai, ne­svar­bu, ko­kia jų pi­lie­ty­bė ar tau­ty­bė. Re­zi­den­to sta­tu­sas yra api­brėž­tas įsta­ty­muo­se ir tik šio sta­tu­so tu­rė­ji­mas le­mia mo­kes­ti­nes prie­vo­les mū­sų ša­ly­je“, – sa­ko Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Mo­kes­čių in­for­ma­ci­jos de­par­ta­men­to va­do­vė Re­gi­na Ut­kie­nė.

Nuo pi­lie­ty­bės ne­prik­lau­so ir PSD

Nuo as­mens pi­lie­ty­bės taip pat ne­prik­lau­so ir įmo­kos į Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­dą. Jas tu­ri mo­kė­ti tik nuo­la­ti­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, ku­rie no­ri nau­do­tis vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mo­mis svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­go­mis ir gau­ti ki­tas so­cia­li­nes iš­mo­kas.

„Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo (PSD) as­pek­tu as­mens pi­lie­ty­bė nė­ra svar­bi. PSD yra drau­džia­mi vi­si nuo­lat Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys as­me­nys – tiek Lie­tu­vos, tiek už­sie­nio ša­lių pi­lie­čiai. Be to, PSD sis­te­mo­je da­ly­vau­ja lei­di­mą lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vo­je tu­rin­tys už­sie­nie­čiai, ku­rie dir­ba Lie­tu­vo­je ar­ba čia dir­bo ne ma­žiau kaip 6 mė­ne­sius ir yra už­si­re­gist­ra­vę Užim­tu­mo tar­ny­bo­je kaip be­dar­biai, bei jų vai­kai. Vi­siems drau­džia­mie­siems ten­ka prie­vo­lė mo­kė­ti PSD įmo­kas, ku­rių dy­dis pri­klau­so nuo gau­na­mų pa­ja­mų ir Lie­tu­vo­je vyk­do­mos veik­los for­mos“, – kal­ba Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos Tei­sės sky­riaus pa­ta­rė­ja Eve­li­na Gal­čiū­tė.

Ki­to­se vals­ty­bė­se gy­ve­nan­tiems Lie­tu­vos pi­lie­čiams tai­ko­mi tų vals­ty­bių svei­ka­tos drau­di­mą ir tei­sę į svei­ka­tos pa­slau­gas re­gu­liuo­jan­tys tei­sės ak­tai. Prin­ci­pas, kai tei­sė į vals­ty­bi­nio svei­ka­tos drau­di­mo fon­do lė­šo­mis kom­pen­suo­ja­mą svei­ka­tos prie­žiū­rą pri­klau­so nuo žmo­gaus nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos ir ša­lies, ku­rio­je mo­ka­mos pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kos, ga­lio­ja vi­so­se ES vals­ty­bė­se.

Anot E. Gal­čiū­tės, tais at­ve­jais, kai as­muo, gy­ve­nan­tis Lie­tu­vo­je, pa­gal dar­bo su­tar­tį dir­ba ki­to­je ES vals­ty­bė­je, va­do­vau­jan­tis ES so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mas koor­di­nuo­jan­čių reg­la­men­tų nuo­sta­to­mis, pa­pras­tai PSD įmo­kas mo­ka to­je ša­ly­je. To­kiu at­ve­ju as­muo Lie­tu­vo­je ga­li gau­ti Lie­tu­vos PSD fon­do fi­nan­suo­ja­mas svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, o Lie­tu­vai už jas su­mo­ka vals­ty­bė, ku­rio­je mo­ka­mos PSD įmo­kos.

As­mens gau­na­mos so­cia­li­nės iš­mo­kos ar pa­šal­pos taip pat pri­klau­so ne nuo tu­ri­mos pi­lie­ty­bės, o gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Se­nat­vės pen­si­jos dy­dis yra su­sie­tas su žmo­gaus konk­re­čio­je vals­ty­bė­je su­kaup­tu dar­bo sta­žu ir gau­to­mis pa­ja­mo­mis.

Net ir gy­ve­nant už­sie­ny­je pa­rei­ga gin­ti tė­vy­nę iš­lie­ka

Ki­tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bės tu­rė­ji­mas neat­lei­džia nuo ka­ro prie­vo­lės. Nuo ka­ro prie­vo­lės ga­li bū­ti at­lei­džia­ma tik dėl svei­ka­tos būk­lės ar am­žiaus, taip pat at­lei­džia­mos mo­te­rys, iš­sky­rus pa­reiš­ku­sias no­rą tap­ti ka­ro prie­vo­li­nin­kė­mis.

Šiuo me­tu Lie­tu­vos tei­sės ak­tai ne­reg­la­men­tuo­ja ki­tų ša­lių pi­lie­ty­bę tu­rin­čių lie­tu­vių pri­va­lo­mo­sios ka­ro tar­ny­bos at­li­ki­mo są­ly­gų, to­dėl net ir tu­rė­da­mi ke­lių ša­lių pi­lie­ty­bes tu­ri bū­ti šau­kia­mi at­lik­ti ka­ro tar­ny­bą bend­rais pa­grin­dais. Tie­sa, jei­gu Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę tu­rin­tis as­muo at­lie­ka ka­ro tar­ny­bą ki­to­je ES ar NA­TO ša­ly­je, pri­va­lo­mo­ji pra­di­nė ka­ro tar­ny­ba jam bū­tų įskai­to­ma ir Lie­tu­vo­je.

Pri­va­lo­mo­ji ka­ro tar­ny­ba ga­li bū­ti ati­dė­ta in­di­vi­dua­lia tvar­ka Ka­ro prie­vo­lės įsta­ty­mo 15 straips­nio nu­sta­ty­tais pa­grin­dais. O jei ke­lių ša­lių pi­lie­ty­bes tu­rin­tis as­muo yra šau­kia­mas at­lik­ti Lie­tu­vo­je ir ki­to­je ša­ly­je, vi­sų pir­ma tu­rė­tų bū­ti at­si­žvel­gia­ma į Lie­tu­vos in­te­re­sus ir po­rei­kį šauk­ti ka­ro prie­vo­li­nin­ką pri­va­lo­mą­ją ka­ro tar­ny­bą at­lik­ti Lie­tu­vo­je.