Kai daugelis jaunų žmonių ateitį kuria miestuose, dalis jų ryžtasi visai kitokiam keliui – grįžta į kaimą ir kuria modernų, inovacijomis paremtą ūkį. Vietoje tradicinio ūkininkavimo jie renkasi uogų liofilizavimą, sraigių ar smidrų auginimą, o nedidelį žemės plotą paverčia konkurencingu ir tvariu ūkiu. Tam, kad drąsios idėjos virstų realybe, jauniesiems ūkininkams vis svarbesnė tampa ne tik finansinė parama, bet ir patyrusių mentorių pagalba bei valstybės palaikymas.
Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, viena tokių inovatyvių sprendimų priežasčių yra ta, kad ūkininkauti siekiantis jaunas žmogus neretai tiesiog neturi pakankamai žemės.
„Yra du jaunųjų ūkininkų tipai. Tie, kurių tėvai yra ūkininkai – jų kelias ūkininkauti yra visai kitoks, nes yra ir tėvų žemė, ir perduodama patirtis. Kitas tipas – tie jauni žmonės, kurie ateina į kaimą, bet žemės nėra. Todėl jie ir generuoja įdomias idėjas, nes nėra žemės arba jos mažai, tad turi su tuo mažu gabaliuku žemės sukurti tokį verslą, kuris duotų užtikrintas pajamas, kad galėtų išlaikyti šeimą. Todėl ir gimsta inovatyvių sprendimų“, – sako ministras A. Palionis.
Šiai minčiai pritaria ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Jaunųjų ūkininkų ir Jaunimo sąjungos valdybos narys Vytenis Grigas, pats ūkininkauti pradėjęs nuo nulio. Pasak jo, pradedančiam ūkininkui svarbi ne tik finansinė pagalba, bet ir paspirtis praktinėmis žiniomis.
„Kai mes turime jaunąjį ūkininką, kuris perima senelių ar tėvų ūkį, jam yra daug paprasčiau, nes jis matė ūkio veiklą ir turi tam tikrą rizikos valdymo pagalvę – ir finansinę, ir žinių. O kai tu ateini iš niekur, – aš pats esu ne iš ūkininkų, mano proseneliai buvo ūkininkai, tad turėjau viską pradėti nuo nulio: ir kapitalo susitaupyti iš kitų veiklų, ir žinių sukaupti beveik nuo nulio, – yra daug sunkiau. Plius tu nežinai visų reglamentavimo dalykų, nes tavo tėvai to nedarė. Tai apsunkina ir kelia papildomų rizikų, kad kur nors suklysi, tad mentorius būtų viena iš alternatyvų būtent tiems, kurie neturi senelių ar tėvų, kurie ūkininkauja. Mentorius jaunojo ūkininko įsikūrimo projekto metu vestų jį už rankos dvejus ar visus penkerius metus. Jis būtų tas, kuris moko, padeda ir prisiima atsakomybę kartu su jaunuoju ūkininku“, – mentorystės svarbą pabrėžia V. Grigas.
Mentorystės sistema sėkmingai veikia dalyje šalių, pavyzdžiui, tokį pagalbos norintiems pradėti ūkininkauti modelį taiko Austrija, Prancūzija.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai diskutuoja su socialiniais partneriais apie bandomąją Strateginio plano priemonę „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“, kuria bus siekiama skatinti kartų kaitą ir užtikrinti sklandų žemės ūkio veiklos tęstinumą Lietuvoje. Tad jauni žmonės, norintys pradėti ūkininkauti, galėtų gauti lėšų mentorystei – konsultacijoms, ūkio perėmimo plano parengimui, mokymams ir kompetencijų ugdymui.
Lengvesniam startui – 22,6 mln. eurų dotacijų
Jau birželį jaunų žmonių, norinčių pradėti ūkininkauti, laukia svarbi galimybė – startuoja paraiškų teikimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (dotacijoms ir paskoloms). Ši priemonė norinčiam pradėti ūkininkauti žmogui yra itin patraukli, ypač jei jis neturi pakankamo pradinio kapitalo. Tai puiki proga gauti papildomų lėšų ir startuoti su didesniu pajėgumu.
Pradedantiesiems ūkininkams numatyta reikšminga finansinė parama: iki 60 tūkst. eurų dotacija, lengvatinės paskolos iki 100 tūkst. eurų (bendra dotacijos ir lengvatinės paskolos suma negali viršyti 100 tūkst. eurų) bei papildomos galimybės stiprinti savo ūkį ir greičiau įsitvirtinti žemės ūkio sektoriuje.
Dotacijoms šiemet skirta daugiau kaip 22,6 mln. eurų, o lengvatinėms paskoloms – beveik 18,8 mln. eurų.
„Ši parama jaunam ūkininkui suteikia galimybę greičiau ir drąsiau pradėti veiklą, nes sumažina didžiausią kliūtį – pradinio kapitalo trūkumą. Už gautas lėšas galima įsigyti technikos, įrangos, gyvulių, sodinukų, modernizuoti ūkį ar pradėti produktų perdirbimą. Lengvatinė paskola leidžia investuoti daugiau, nei dažnai leistų nuosavos santaupos ar komercinių bankų sąlygos, taip pat yra galimybė gauti lengvatinę paskolą apyvartiniam kapitalui, kuriam lėšų veiklos pradžioje paprastai trūksta“, – pastebi ŽŪM Paramos verslui skyriaus patarėja Sigutė Mečkovskienė.
Viena populiariausių priemonių
Paramos priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ dotacijoms gauti visuomet buvo viena populiariausių – per kiekvieną paraiškų teikimo laikotarpį sulaukiama itin daug paraiškų, o jose prašoma paramos suma viršija kvietimui skirtąją. Pirmuoju Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kvietimu, vykusiu 2023 m., pagal priemonę buvo pateiktos 1 045 paraiškos, antruoju 2024 m. – 582, o pernai buvo pateiktos 495 paraiškos.
Tai, kad paraiškų kasmet buvo pateikiama mažiau, nerodo, kad susidomėjimas priemone slūgsta – ši statistika tik parodo tendenciją, kad jaunieji ūkininkai atsakingiau teikia paraiškas ir geriau įvertina savo galimybes prieš pradėdami vykdyti veiklą. Tai yra, nors paraiškų pateikiama mažiau, jų vis daugiau buvo įvertinta teigiamai: iš 2023 m. pateiktų paraiškų buvo patvirtinti 107 jaunųjų ūkininkų projektai, 2024 m. – jau 258, 2025 m. – 373 projektai.
„Tikslinis pareiškėjų švietimas ir konsultavimas padėjo jauniesiems ūkininkams racionaliau bei strategiškai įvertinti savo ilgalaikį potencialą. Daugiausia paramos prašoma mišriai žemės ūkio veiklai pradėti – per trejus metus patvirtinti 603 projektai, augalininkystės – 56, gyvulininkystės – 39. Šie skaičiai ir kokybinis paraiškų šuolis rodo, kad parama pasiekia tikslingai ir rimtai nusiteikusius kūrėjus, gebančius kurti tvarius, ekonomiškai gyvybingus ateities ūkius“, – teigia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktorius Kšištof Dokudovič.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (dotacijoms ir paskoloms) iš viso skirta 95 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų.
Loading ...
