Ištirpęs sniegas ir šylantys orai primena apie būtinybę pasirūpinti miškų priešgaisrine apsauga. Preliminariais duomenimis, šiais metais iki kovo 17 d. užregistruota 10 miško gaisrų, 6 iš jų – privačiose miško valdose.
Svarbios profilaktinės priemonės
Efektyviausia priemonė, neleidžianti liepsnai išplisti į mišką, yra pagal miškų priešgaisrinės apsaugos taisykles įrengtos mineralizuotos juostos. Juostas vertėtų iš naujo suarti kiekvienais metais. Tai padaryti galima ir rudenį, tačiau geriausia – pavasarį, vos pasitraukus žiemos įšalui, nes per žiemą jų efektyvumas gali būti sumažėjęs dėl prisikaupusių spyglių ir kitų degiųjų medžiagų.
Regionuose, kuriuose dažniau kyla gaisrai, taikomos ir kitos priemonės: spygliuočių miškuose įveisiamos mažiau degių lapuočių juostos, pastatomi įspėjamieji ženklai. Kartais iškyla būtinybė apriboti lankymąsi miške.
Privačių miškų savininkams nereikėtų pamiršti reguliariai valyti miške susikaupusių šiukšlių. Pastebėjus gaisrą, svarbu nedelsiant informuoti priešgaisrines gelbėjimo tarnybas ir, jeigu įmanoma, pradėti gesinti savo jėgomis. Dirbant miške gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, su savimi privalu turėti būtiniausias gaisro gesinimo priemones, t. y. kastuvus, kirvius bei pjūklus.
Gaisringumas nuolat kinta
Miškų gaisringumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų: vyraujant sausiems orams, o ypač suaktyvėjus žolės degintojams, yra reali grėsmė gaisrui kilti. Pagal degumą Lietuvos miškai suskirstyti į tris klases. Pirmai degumo klasei priskirti gaisringiausi miškai, t. y. spygliuočių jaunuolynai, pušynai, eglynai, esantys sausose ir nederlingose žemėse. Todėl nuo gaisrų sausuoju periodu labiausiai nukenčia Pietryčių Lietuva. Nuolat atnaujinamus gaisringumo žemėlapius galima rasti Generalinės miškų urėdijos (GMU) svetainėje adresu: www.gmu.lt.
Skaudžios gaisrų pasekmės
Nors viršūninių miško gaisrų, kai žūsta ištisi medynai, pasitaiko retai, ugnies pasekmės miškui yra skaudžios. Nepriklausomai nuo gaisro rūšies, nukenčia augmenija, pomiškis, apdega medžių kamienai, džiūsta medžių šakos, sumažėja gaisrą išgyvenusių medžių atsparumas kenkėjams.
Pastebėjus gaisrą, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Miškų savininkams rekomenduojama turėti budinčių urėdijos darbuotojų telefonus. Atnaujintų telefonų, prie kurių bus budima 2014 m. gaisringuoju laikotarpiu, sąrašą galima rasti GMU interneto svetainėje.
Loading ...
Labai geras straipsnis galėtų būti geresnis 😀