Plungės miesto šventės neatsiejama dalis – prekybininkų ir tautodailininkų mugė. Kaskart ji kviečia praeivius stabtelėti ir įsigyti pačių įvairiausių dalykų: nuo valgomų iki mielų smulkmenų, galinčių priminti dalyvavimą šventėje. Šiųmetėje Miesto šventėje tarp prekiautojų buvo galima išvysti mažą mergaitę. „Laba diena…“ – mandagiai kiekvieną stabtelėjusį prie jos prekystalio pasveikindavo ji. Žmonės smalsiai apžiūrėdavo mažosios prekeivės darbus, patikusį ir nusipirkdavo. „Evos ženkliukai“ – tokia iškaba puošė šios mergaitės prekybos vietą. Eva Dubinskaitė-Briedytė, be jokios abejonės, buvo jauniausia prekiautoja šiųmetėje mugėje. Devynmetė čia siūlė įsigyti jos rankų darbo ženkliukų. Mergaitę prekiauti mugėje padrąsino tėveliai, tuo labiau kad tą daryti ji seniai norėjusi.
Daiva Gerikienė
Kaip sakė Evos mama Sanda, dukra ir anksčiau buvo išreiškusi norą dalyvauti mugėje ir pardavinėti žmonėms šerbetus, sulą… Ir štai pagaliau proga atsirado. O visa tai paskatino pati mergaitė, kai namo grįžo iš po ekskursijos su klase, kur vaikai dalyvavo edukacijoje, mokančioje, kaip reikia pasidaryti sau patinkantį ženkliuką. Tada ir kilo mintis, kad tai galėtų padėti išpildyti Evos svajonę.
Šeima labai palaikė mergaitės iniciatyvą. Mama džiaugėsi matydama, kaip kruopščiai ir atsakingai Eva ruošiasi mugei. Devynmetė pasakojo, kad užtruko 10 dienų, kol pagamino savo sugalvotus ženkliukus. „Iš viso padariau 60“, – patikslino ji. Jai nebuvo sunku vakarais skirti nemažai laiko piešiant ženkliukus: dirbo labai atsakingai.
„Visa šeima buvome įtraukti į šį procesą“, – nusišypsojo mama Sanda. Eva buvo kūrėja – turint lakią fantaziją ir talentą gimė įvairiausi piešinėliai, o mamai teko pagelbėti karpant ženkliukų formas ir pasirūpinant juos nuvežti, kad su tam tinkama įranga ženkliukai įgautų reikiamą formą.
Evos ženkliukai – labai meniški, kruopščiai padaryti. Pati sako, kad jai labiausiai patikę tie, kuriuose vaizduojami triušiukai. „Esu triušių mylėtoja“, – prisipažino jaunoji menininkė.
Mama pasakojo, jog dukra labiau renkasi ne tapybą, o grafiką, štai kodėl jos ženkliukuose galima pamatyti labai skrupulingai, iki smulkmenų atvaizduotus paveikslėlius. Taip pat labai kruopščiai apipavidalintas jos pačios darytas prekyvietės stendas. „Gal ateityje galės kokias knygas iliustruoti“, – kalbėjo mama, vertindama dukros polinkį taip tiksliai perteikti sugalvotą piešinį.
Smagu, kad prekyba mažajai Evai neblogai sekėsi. Paklausta, kam ketina skirti uždirbtus pinigėlius, mergaitė sakė dar nežinanti. Turbūt ne toks jos pagrindinis tikslas ir buvo – viliojo pati galimybė tapti mugės dalyve.
Sutikite, reikia turėti nemažai drąsos pirkėjus pakalbinti, su jais pasisveikinti, ypač kai tau – tik 9 metai. Eva puikiai su šiuo iššūkiu susitvarkė. Aišku, buvo gera šalia jausti mamos, tėčio ir brolio palaikymą. Tačiau, be jokios abejonės, tai – labai puiki patirtis trečiokei. Ji – Plungės Senamiesčio mokyklos auklėtinė. Galbūt ši patirtis atneš ir dar kitokių galimybių. Mergaitę jau pastebėjo Plungės tautodailininkų kuratorė Jolanta Miltenė, tad gali būti, jog ženkliukų kūrėją išvysime ir tautodailininkų renginiuose, parodose.