Mas­čio eže­ro bė­dos – praei­ties pa­li­ki­mas. Ką ga­li­me pa­da­ry­ti da­bar?

Gy­ven­to­jai, ma­ty­da­mi mū­sų mies­to pa­si­di­džia­vi­mą – Mas­čio eže­rą – ža­liuo­jan­tį ar į kran­tą me­tan­tį pu­tas, kas­kart su­ne­rims­ta. Juo­lab kad van­dens žy­dė­ji­mas Mas­čio eže­re – in­ten­sy­vus ir daž­nai pa­si­reiš­kian­tis. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, Mas­čio eže­ro van­dens ro­dik­liai ver­čia su­klus­ti – fik­suo­ja­mi per di­de­li bend­ro­jo fos­fo­ro kie­kiai, pa­gal kai ku­riuos ro­dik­lius eže­ro eko­lo­gi­nė būk­lė įvar­di­ja­ma kaip blo­ga, tik ar ima­ma­si ko­kių prie­mo­nių stab­dant eut­ro­fi­ka­ci­ją ir ge­ri­nant van­dens būk­lę?

Mo­ni­ka GIRD­VAI­NĖ

Eže­ro žy­dė­ji­mas pa­vo­jin­gas

Jau anks­čiau esa­me ra­šę, kad Mas­tis – vie­nas iš ži­no­mes­nių Lie­tu­vos eže­rų, stip­riai pa­veik­tų eut­ro­fi­ka­ci­jos. Eut­ro­fi­ka­ci­ją spe­cia­lis­tai api­bū­di­na kaip spar­tų van­dens aug­me­ni­jos vys­ty­mą­si – dumb­lių dau­gi­ni­mą­si, pa­kran­čių už­žė­li­mą, su jį ly­din­čiais ki­tais ne­pa­lan­kiais reiš­ki­niais – de­guo­nies trū­ku­mu, prastu kva­pu, kar­tais mels­va­dumb­lių iš­ski­ria­mais tok­si­nais. Dėl drums­to van­dens į tel­ki­nį pa­ten­ka ma­žiau švie­sos, tai kei­čia dug­no bend­ri­jas, žu­vų su­dė­tį ir kt.

„Nors van­dens žy­dė­ji­mas bū­din­gas ir da­ly­je šva­rių eže­rų, daž­nas ir in­ten­sy­vus van­dens žy­dė­ji­mas pa­pras­tai ro­do, kad eko­sis­te­mo­je yra per daug mais­ti­nių me­džia­gų (azo­to ir fos­fo­ro jun­gi­nių), ku­rias aukš­to­je tem­pe­ra­tū­ro­je in­ten­sy­viai „val­go“ ir dau­gi­na­si dumb­liai“, – „Tel­šių ŽI­NIOMS“ sa­kė Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Hid­rog­ra­fi­nio tink­lo sky­riaus vy­res­ny­sis pa­ta­rė­jas Min­dau­gas Gu­das.

Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, eže­ro žy­dė­ji­mas – pa­vo­jin­gas pro­ce­sas, nes in­ten­sy­vūs ir daž­ni žy­dė­ji­mai ga­li su­kel­ti pro­ble­mų eže­ro eko­sis­te­mai. Di­de­li dumb­lių kie­kiai „iš­kvė­puo­ja“ daug de­guo­nies, jei­gu jo pri­trūks­ta, gaiš­ta žu­vys. Kar­tais žy­din­tys dumb­liai iš­ski­ria tok­si­nus, dėl ku­rių ga­li kris­ti to­kio van­dens iš­gė­rę gy­vu­liai, o pra­ri­jus van­dens žmo­nėms – ga­li kil­ti pil­vo skaus­mų, pra­si­dė­ti vė­mi­mas, bū­na, pa­ken­kia­ma inks­tams ir ke­pe­nims. Be­si­mau­dan­tiems žy­din­čia­me eže­re žmo­nėms ga­li bū­ti dir­gi­na­ma oda, kvė­pa­vi­mo ta­kai, akys ir kt. Toks tel­ki­nys sklei­džia ne­ma­lo­nų kva­pą, pra­stai at­ro­do (ypač jei­gu su­si­da­ro tan­kus dumb­lių ki­li­mas).

e­nų būk­lės ver­ti­ni­mo sky­riaus duo­me­ni­mis, pa­sku­ti­nį kar­tą Mas­čio eže­ro van­dens ko­ky­bė bu­vo įver­tin­ta 2020 m. vyk­dant vals­ty­bi­nį mo­ni­to­rin­gą. Pa­gal bend­rą­jį azo­tą eko­lo­gi­nės būk­lės kla­sė – ge­ra, pa­gal van­dens skaid­ru­mą ir bend­rą­jį fos­fo­rą – vi­du­ti­nė, pa­gal bio­che­mi­nį de­guo­nies su­var­to­ji­mą per 7 pa­ras (BDS7) – blo­ga, pa­gal eže­ro fi­to­ben­to­so in­dek­są (EF­BI) – vi­du­ti­nė, o pa­gal eže­ro fi­top­lank­to­no in­dek­są (EF­PI) – blo­ga.

Van­dens ro­dik­liai – pra­sti

Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Van­d„Šie­met Mas­čio eže­re taip pat vyk­do­mas vals­ty­bi­nis mo­ni­to­rin­gas, ta­čiau mo­ni­to­rin­go re­zul­ta­tai ir van­dens ko­ky­bės įver­ti­ni­mai pa­gal at­ski­rus ko­ky­bės ro­dik­lius bus pa­skelb­ti 2024 me­tais“, – in­for­ma­vo Van­de­nų būk­lės ver­ti­ni­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Va­ha­nas Gri­go­ria­nas.

Paš­ne­ko­vo tvir­ti­ni­mu, pa­gal 2022–2027 m. lai­ko­tar­pio Ven­tos upių ba­sei­nų ra­jo­no val­dy­mo pla­ne įver­tin­tus fi­zi­ki­nių-che­mi­nių (skaid­ru­mo, bio­che­mi­nio de­guo­nies su­nau­do­ji­mo per 7 pa­ras, bend­ro­jo azo­to, bend­ro­jo fos­fo­ro), bio­lo­gi­nių (fi­to­ben­to­so, mak­ro­zoo­ben­to­so) ir hid­ro­mor­fo­lo­gi­nių ko­ky­bės ele­men­tų ro­dik­lių duo­me­nis bu­vo nu­sta­ty­ta, kad Mas­čio eže­ro eko­lo­gi­nė būk­lė yra blo­ga. Ver­ti­ni­mas at­lik­tas 2017 m. 4 kar­tus per me­tus vyk­dy­to vals­ty­bi­nio mo­ni­to­rin­go duo­me­nų pa­grin­du. Pa­gal at­ski­rus 2017 m. Mas­čio eže­re iš­ma­tuo­tus / iš­tir­tus fi­zi­ki­nius-che­mi­nius ir bio­lo­gi­nius ko­ky­bės ele­men­tus, van­dens ko­ky­bė bu­vo to­kia: pa­gal van­dens skaid­ru­mą, bend­rą­jį azo­tą ir bio­che­mi­nį de­guo­nies su­var­to­ji­mą per 7 pa­ras (BDS7) eko­lo­gi­nės būk­lės kla­sė – ge­ra, pa­gal bend­rą­jį fos­fo­rą – blo­ga, pa­gal eže­ro fi­top­lank­to­no in­dek­są (EF­PI) – vi­du­ti­nė, pa­gal eže­ro mak­ro­bes­tu­bu­rių in­dek­są (EMI) – blo­ga.

„Pa­žy­mi­me, kad Mas­čio eže­ro eko­lo­gi­nė būk­lė 2016–2021 m. lai­ko­tar­piui pa­reng­ta­me Ven­tos upių ba­sei­nų ra­jo­no val­dy­mo pla­ne bu­vo įver­tin­ta kaip la­bai blo­ga“, – sa­kė V. Gri­go­ria­nas.

In­ven­to­ri­zuos iš­leis­tu­vus

Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros spe­cia­lis­tai pa­brė­žia, kad ge­ri­nant eže­ro van­dens būk­lę tu­ri pri­si­dė­ti kiek­vie­nas gy­ven­to­jas. Prie van­dens tel­ki­nio ne­ga­li­ma šiukš­lin­ti, nau­do­ti che­mi­nių prie­mo­nių mau­dan­tis, skalb­ti, plau­ti ar sta­ty­ti ša­lia au­to­mo­bi­lių, rei­kia nau­do­ti kuo ma­žiau trą­šų be­si­ri­bo­jan­čiuo­se skly­puo­se.

„La­bai svar­bu neiš­leis­ti jo­kių nuo­te­kų (jo­kių ne­tei­sė­tų pri­si­jun­gi­mų prie lie­taus ka­na­li­za­ci­jos ar tie­sio­gi­nių iš­lei­di­mų) iš sa­vo na­mų. Ge­riau­sia pri­si­jung­ti prie cent­ri­nių mies­tų kanalizacijos sis­te­mų. Ap­link Mas­tį la­bai daug lie­taus nuo­te­kų iš­leis­tu­vų. Yra įta­ri­mų, kad kai ku­riais jų pa­ten­ka ir ne­tei­sė­tai pri­jung­tos bui­ti­nės nuo­te­kos, nes kai ku­rių tir­tų ro­dik­lių reikš­mės bū­din­gos bui­ti­nėms nuo­te­koms“, – tei­gė M. Gu­das.

Spe­cia­lis­tas in­for­ma­vo, jog sie­kiant už­tik­rin­ti, kad bui­ti­nės ar ki­tos ne­tei­sė­tos nuo­te­kos į eže­rą ne­be­bū­tų iš­lei­džia­mos, Na­cio­na­li­nia­me van­de­nų sri­ties 2022–2027 me­tų pla­no įgy­ven­di­ni­mo veiks­mų pla­ne nu­ma­ty­ta, kad ap­link eže­rą bus in­ven­to­ri­zuo­ja­mi iš­leis­tu­vai į šį van­dens tel­ki­nį ir į jį įte­kan­čiuo­se in­ta­kuo­se ne­to­li tel­ki­nio. Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros duo­me­nų ba­zė­se bus ieš­ko­ma ne­re­gist­ruo­ja­mų, ne­tei­sė­tų iš­leis­tu­vų ar­ba prie ku­rių ne­tei­sė­tai pri­jung­tos nuo­te­kos.

„Pla­ne Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei taip pat nu­ma­ty­ta įver­tin­ti, kiek įte­ka ir iš­te­ka mais­ti­nių me­džia­gą į eže­rą iš jo ba­sei­no in­ta­kais ir iš­ta­ku, kad bū­tų ga­li­ma spręs­ti, kiek svar­bi yra išo­ri­nė (ne­skai­tant tie­sio­gi­nių nuo­te­kų iš­leis­tu­vų) tar­ša iš ba­sei­no. Pag­rin­di­nė Masčio pro­ble­ma – kad jis praei­ty­je yra stip­riai terš­tas. Nors eže­ras ir bu­vo va­lo­mas, už­terš­tą eže­rą la­bai bran­gu ir sun­ku vi­siš­kai iš­va­ly­ti, to­dėl žy­dė­ji­mui ga­li tu­rė­ti di­de­lės įta­kos ir is­to­ri­niai, eže­re dar už­si­li­kę ter­ša­lai (azo­to ir ypač fos­fo­ro jun­gi­niai). Šiai pro­ble­mai spręs­ti pla­ne Tel­šių sa­vi­val­dy­bei nu­ma­ty­ta vyk­dy­ti mak­ro­fi­tų (nend­rių, švend­rų, mel­dų ir pan. van­dens aug­me­ni­jos) ša­li­ni­mą juos pe­rio­diš­kai pjau­nant ir iš­ne­šant nu­pjau­tą bio­ma­sę iš eže­ro, taip iš­ne­šant ir per­tek­li­nes mais­ti­nes me­džia­gas“, – in­for­ma­vo Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Hid­rog­ra­fi­nio tink­lo sky­riaus vy­res­ny­sis pa­ta­rė­jas.

Vyk­do­mų prie­mo­nių pa­kan­ka?

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je pa­si­do­mė­jo­me, kaip ver­ti­na­ma Mas­čio eže­ro būk­lė ir kas da­ro­ma sie­kiant pa­keis­ti si­tua­ci­ją.

„Mas­čio eže­re ste­bi­mas eut­ro­fi­ka­ci­jos pro­ce­sas kiek­vie­nais me­tais, ta­čiau tai yra neiš­ven­gia­ma ži­nant šio eže­ro is­to­ri­ją. Nors per pro­jek­ti­nes veik­las ir bu­vo vyk­dy­tas eže­ro va­ly­mas, ta­čiau vi­siš­kai at­kur­ti eže­ro eko­sis­te­mos būk­lei rei­kia daug dau­giau lai­ko“, – ko­men­ta­vo Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Sta­ty­bos ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus Ap­lin­kos ir ci­vi­li­nės sau­gos po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ro­ber­ta Nor­ke­vi­čie­nė.

Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, šiuo me­tu Mas­čio eže­ro dumb­lo va­ly­mas nė­ra at­lie­ka­mas, ta­čiau pa­gal po­rei­kį yra vyk­do­mi per­tek­li­nių au­ga­lų (mak­ro­fi­tų) ša­li­ni­mo dar­bai, ku­rie pri­si­de­da prie ge­res­nės van­dens cir­ku­lia­ci­jos prie­kran­tė­se. 2022 me­tais per­tek­li­nių au­ga­lų ša­li­ni­mo dar­bai bu­vo at­lie­ka­mi nuo Par­ko gat­vės iki Vil­niaus gat­vė­je esan­čios val­čių nu­lei­di­mo prie­plau­kos. Šiais me­tais dar­bai dar ne­vyk­dy­ti.

2021 me­tais į Mas­čio eže­rą pa­leis­ta pla­čia­kak­čių, ku­rie min­ta fi­top­lank­to­nu ir taip pat pri­si­de­da prie eže­ro būk­lės ge­ri­ni­mo.

„Eže­rų eko­sis­te­mos nė­ra grei­tai ir leng­vai kin­tan­čios. No­rint pa­ge­rin­ti eže­ro eko­lo­gi­nę būk­lę yra rei­ka­lin­gi tiek fi­nan­si­niai, tiek lai­ko iš­tek­liai <…>. Gy­ven­to­jų ne­ri­mas dėl ga­li­mo Mas­čio eže­ro už­žė­li­mo bū­tų pa­grįs­tas, jei ne­bū­tų ima­ma­si vi­siš­kai jo­kių prie­mo­nių. Mak­ro­fi­tų šie­na­vi­mas pa­kran­tė­se yra vie­nas eže­re esan­čio per­tek­li­nio azo­to ir fos­fo­ro jun­gi­nių ša­li­ni­mo bū­dų, to­dėl ti­kė­ti­na, kad, nuo­lat vyk­dant šią prie­mo­nę, bū­tų ga­li­ma pa­siek­ti ge­res­nę Mas­čio eže­ro būk­lę, ta­čiau tam yra rei­ka­lin­gas lai­kas“, – dės­tė R. Nor­ke­vi­čie­nė.