Ma­giš­ki Ka­lė­dų na­mai Kir­šių kai­me

Va­žiuo­jant pro Kir­šių kai­mą Ka­lė­dų šven­čių lai­ko­tar­piu jau iš to­lo ga­li­ma ma­ty­ti įvai­riau­sio­mis spal­vo­mis švie­čian­tį na­mą ir jo te­ri­to­ri­ją. Pas­mal­sa­vo­me, kas gi ten gy­ve­na…

Ir­ma Pa­go­jie­nė su šei­ma na­mus puo­šia jau sep­ty­ne­rius me­tus. Dar vai­kys­tė­je mo­te­ris vi­suo­met puoš­da­vo sa­vo kam­ba­rį ir sva­jo­da­vo, kad kai tu­rės sa­vo na­mą, gir­lian­do­mis iš­puoš vis­ką.

Sva­jo­nė tu­rė­ti na­mą iš­si­pil­dė, tad vos tik at­si­kraus­čiu­si pra­dė­jo pil­dy­ti ir sa­vo vai­kys­tės sva­jo­nę.

Dia­na PU­ZE­RĖ

„Pats svar­biau­sias da­ly­kas, ko­dėl Ka­lė­dos ta­po mums to­kios ypa­tin­gos, yra tai, kad per Kū­čias, gruo­džio 24 d., prieš sep­ty­nio­li­ka me­tų gi­mė mū­sų duk­ra Ka­mi­lė. Ga­vo­me di­džiau­sią gy­ve­ni­mo do­va­ną, to­dėl šis lai­ko­tar­pis ta­po dar ypa­tin­ges­nis. Vi­sa­da no­rė­jo­si, kad tai bū­tų pa­ts gra­žiau­sias me­tas mū­sų šei­mai“, – šyp­so­si Ir­ma.

Prieš tre­jus me­tus gi­mus ant­rai duk­rai Ru­gi­lei, tra­di­ci­ją pa­pil­nė­ju­si šei­ma to­liau tę­sia. Mo­te­ris šį lai­ko­tar­pį sten­gia­si pa­da­ry­ti ma­giš­ką ir ste­buk­lin­gą, ka­dan­gi vai­kys­tė­je vis­kas at­ro­do lyg iš pa­sa­kos. Pa­sak Ir­mos, net ir suau­gu­sie­ji per šven­tes ti­ki ste­buk­lais ir ma­gi­ja, ku­ri sly­pi mū­sų šir­dy­se.

„Na­mo vi­dų pra­de­da­me puoš­ti ad­ven­to pir­mą­jį sek­ma­die­nį. Kai na­mai jau pa­puoš­ti, pra­de­du puoš­ti kie­mą. Tai už­trun­ka apie sa­vai­tę, bet vis­kas pri­klau­so nuo oro są­ly­gų. Sten­giuo­si, kad kie­mas bū­tų pa­puoš­tas iki gruo­džio vi­du­rio. Kas­met ku­riu nau­jas de­ko­ra­ci­jas – an­ge­lus, be­sme­ge­nius. Šie­met kie­me sve­čiuo­ja­si ir nykš­tu­kai“, – pa­sa­ko­ja Ir­ma.

Duk­ros mo­te­riai pa­de­da pa­puoš­ti na­mo vi­dų, o vy­ras Do­na­tas pri­si­de­da lau­ke – kai rei­kia ką nors pri­tvir­tin­ti ar pa­siek­ti aukš­tai. Vy­ras taip pat pa­ta­ria, kaip įgy­ven­din­ti Ir­mos su­gal­vo­tas idė­jas de­ko­ra­ci­joms, ir pa­de­da ieš­ko­ti me­džia­gų. Šie­met šei­mai la­bai no­rė­jo­si prie eg­lu­tės tu­rė­ti be­sme­ge­nį, tad Ir­ma kar­tu su vy­ru spren­dė, kaip jį su­kur­ti. Ir sa­ko, nors in­ter­ne­te ir gau­su idė­jų, ta­čiau joms įgy­ven­din­ti rei­kia šiek tiek kū­ry­bin­gu­mo.

Dar vai­kys­tė­je Ir­mą įkvė­pė fil­mas „Mi­li­jo­nas ka­lė­di­nių lem­pu­čių“, ku­ria­me kai­my­nai kon­ku­ra­vo, kie­no na­mas ryš­kes­nis. Ir ji šyp­so­da­ma­si sa­ko, jog pra­dė­jo siek­ti sa­vo „Mi­li­jo­no lem­pu­čių“. Ta­čiau pa­ti­ki­na, jog su kai­my­nais ne­kon­ku­ruo­ja – prie­šin­gai, jie pri­si­jun­gia ir puo­šia sa­vo kie­mus, tuo­met vi­si kar­tu pla­nuo­ja, ka­da įžiebs de­ko­ra­ci­jas. Tri­jų so­dy­bų kie­mai su­ku­ria įspū­din­gą efek­tą, ku­ris iš to­lo at­ro­do lyg vie­nas di­de­lis kie­mas.

„Su­lau­kia­me daug lan­ky­to­jų, no­rin­čių nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti. Ar­ti­mie­ji ir pa­žįs­ta­mi klau­sia, ka­da vėl mū­sų na­mai su­ži­bės. Sma­gu, kad šis gro­žis džiu­gi­na ne tik mus, bet ir ap­lin­ki­nius. Per Ka­lė­das drau­gai at­ve­ža vai­kus, ku­rie džiau­gia­si ne tik Ka­lė­dų Se­ne­liu, bet ir mū­sų švy­tin­čiais na­mais. Vai­kai ti­ki, kad pas „te­tą Ir­mą“ gy­ve­na Ka­lė­dų Se­ne­lis ir vyks­ta kaž­kas ma­giš­ko. Ti­kiuo­si, kad užau­gę jie pri­si­mins sa­vo vai­kys­tę kaip ste­buk­lin­gą“, – džiau­gia­si mo­te­ris.

Pa­go­jų šei­mos pa­grin­di­nė tra­di­ci­ja – šven­tes su­tik­ti su bran­giau­siais žmo­nė­mis.

„Bu­vi­mas kar­tu ir ar­ti­mų­jų mei­lė yra di­džiau­sia do­va­na ir ver­ty­bė. To lin­kiu ir vi­siems – bū­ki­te ap­sup­ti my­li­mų žmo­nių, ti­kė­ki­te ste­buk­lais, nes jie eg­zis­tuo­ja. Ma­gi­ja sly­pi ta­me, kad kiek­vie­nas iš mū­sų ga­li­me tap­ti Ka­lė­dų Se­ne­liu ir do­va­no­ti džiaugs­mą, ši­lu­mą bei ste­buk­lin­gą ap­lin­ką“, – pa­lin­kė­ji­mu po­kal­bį pa­bai­gia Ir­ma.