Rugsėjo 10 dieną Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Telšių garbės piliečio, fotomenininko Mečislovo Šilinsko šeštoji knyga-fotoalbumas apie miestą, žmones – Žemaitijos sostinę Telšius.
„Minint Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-ąsias metines noriu parodyti svečiams, draugams, artimiesiems, giminei, savo vaikams, marčiai, žmonai, anūkams, proanūkiams, brolienei, gyvenančiai Australijoje, ir jos vaikams, kur aš augau, mokiausi, dirbau ir kūriau. Prieš daugelį metų grįžęs iš tremties ir atšventęs savo 88-ąjį gimtadienį vis dar stebiu ir regiu, kaip mūsų miestas nuolat auga ir gražėja“, – tokiomis eilutėmis knygą-fotoalbumą pradeda autorius M. Šilinskas.
Aurelija SERVIENĖ
Sveikinimai, linkėjimai, dainos…
Knygos pristatymo renginyje autorių sveikino Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas: „Kai atvykau į Telšius, tai man buvo nauja žemė. Kaunietis atvykęs kabinosi, kas čia per vieta, kokios įžymybės… Ir tada į mano rankas pateko M. Šilinsko fotoalbumas. Taip aš susipažinau su miestu, vartydamas albumą. Galima sakyti, Jūs, Mečislovai, buvote pirmasis gidas, kuris pavedžiojote mane po Telšius.
Ši knyga – tai tiltas su visais, kurie domėsis Telšiais, Žemaitija. Tai didžiulė reklama Telšių miestui. Pamatęs tokius vaizdus negali atsispirti ir neatvažiuoti, neaplankyti. Nuotraukos tiesiog kviečia, traukia.
Šitas albumas įkūnija tai, ką gražiausio mes turime, ir suteikia pasididžiavimo jausmą: čia mano miestas, čia mano sostinė, čia mano Tėvynė ir jinai labai graži.“
Kad M. Šilinsko knyga išvystų dienos šviesą, daug pastangų įdėjo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazys Lečkauskas. Jo nuomone, šeštoji fotomenininko knyga, ko gero, geriausia iš visų anksčiau išleistų. Nors leidžiant fotoalbumą esą tekę ir pasiginčyti, tačiau jis išleistas pačiu geriausiu laiku ir sudėti patys geriausi kadrai. Pasak K. Lečkausko, fotografuotojų šiandien yra labai daug, tačiau nėra norinčių padaryti ką nors, kas išliktų.
Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius, sveikindamas leidinio autorių, ragino į Telšių miestą pažvelgti iš mažiau turistams matomos pusės, kiek ten yra visokių dalykų, kuriuos būtų galima užfiksuoti. Dėkodamas M. Šilinskui už knygą sakė: „Tokią knygą ir mirdamas gali palikti savo vaikams kaip tikrą ir didelį turtą.“
Telšių kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas tikino, jog kultūros centras nekuria monumentalaus ilgalaikio meno, o štai M. Šilinskas yra tas žmogus, kuris viską išsaugo visiems laikams. Sveikinimą palydėjo Dianos Bombliauskienės atliekamos dainos.
Fotomenininkui visos temos įdomios
Renginyje albumo autorių kalbino poetė Irena Daubarienė, suskaičiavusi fotomenininko kūrybos derlių. Išleistos šešios Telšių miesto istorijai ir grožiui įamžinti skirtos knygos, daugybė atvirukų ir lankstinukų, yra 255 „Youtube“ vaizdo įrašai, 133 individualūs prenumeratoriai, 166 500 peržiūrų.
M. Šilinskas pasakojo, jog pirmosios jo nuotraukos gimė prieš 50 metų, o kompiuterį pirmą kartą įjungė būdamas 74-erių. Visos jo išleistos knygos – paties sumaketuotos. „Fotografuojant man visos temos įdomios: medžio lapai, paminklai, vaikai, portretai ir kt. Ką aš matau, tą labiausiai aš myliu…“ – teigia jis.
Naujos knygos pristatymo metu autorių sveikino artimieji, būrys draugų, telšiškių.
Gero ir naujo žvilgsnio, Mečislovai…
Naujoje knygoje savo mintimis dalijasi literatas Aleksandras Šidlauskas:
„Kiekvienas miestas turi savo šviesos paslaptį, kurią atskleisti tegali tiktai meninės prigimties asmenybė.
Poetas ieško tikslaus žodžio, tapytojas suranda savo spalvos blyksnį, muzikantas sukuria spalvingą melodiją.
Fotografas savo mieste ieško kompozicinio brėžinio, žemės ir dangaus judesio, metų laikų šilumos ir kasdieninės kaitos.
Žemaitijos Sostinė – septynių kalvų miestas, turintis darbštų žmogų, istorinę atmintį, gryną skvarbią formą, kai kiekvienas žodis pakvimpa pavasariniu žiedu ir nusibanguoja per žemaičio širdį tarsi Masčio vandenų atodūsis.
Šis fotoalbumas – ryškus ir brandus Mečislovo Šilinsko kūrinys, kuris tęsia jo ankstesnių knygų prasmę ir akivaizdų meninį turinį.
Šio fotomenininko darbo stichija – lyrinis Žemaitijos sostinės vaizdinys, plačių erdvių ir uždarų kampelių mostas, kai paprastas gamtokalbis tampa įvadu į meninės fotografijos pasaulį, kuris prakalba jautriai, intymiai ir nepakartojamai.
Negali nesižavėti iškilaus menininko asmeniniu požiūriu: į kiekvieną miesto gatvę, aikštę, kiemą jis pažvelgia savitai, tarsi pirmą kartą praeitų pro Katedrą, Mastį, Džiugą, mokyklą.
Daug galima būtų kalbėti apie dažnos nuotraukos keliaplaniškumą, albumo maketavimo įvairą.
Visas miestas, rodosi, jau išvaikščiotas ir apžiūrėtas, bet saulės spalvos išryškina naujas skulptūras, paminklus, atsinaujinusius namus.
Pastaraisiais metais miestas kinta, turistų srautas plečiasi, tad pro akis nepraeina ir sena, ir nauja, ir šventvietė, ir poilsio kampelis.
Toji aikščių šiluma ir gatvių kryžmos, toji medžio ir žmogaus sanglauda primena, kad miestas gražus yra tada, kai į jį žvelgiama rūpestingai ir su didžia atsakomybe.
Kiekvienas albumo skaitytojas ilgiau žvelgs į tą puslapį, kuriame suras ir savo gyvenimo savastį, ir nustebs, kad tai dar nepastebėta.
Miestas regimas vieno žmogaus, seniai čia begyvenančio, akimis, tad tegul ir mes pastebėsime senojo ir naujojo miesto grožio įprasminimą.
Gero ir naujo žvilgsnio, Mečislovai…“
Loading ...
