Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tradiciniame metų pradžios koncerte, pažyminčiame Klaipėdos sukilimo kulminaciją – 1923 metų sausio 15-ąją įvykusį prancūzų prefektūros šturmą, šiemet įprasmino ir kitą ypatingą progą. Simfoninės muzikos koncertu „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“ teatras pradėjo išplėstinį, visus metus truksiantį projektą „Hommage à Čiurlionis“, skirtą dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) gimimo 150-osioms metinėms paminėti.
Prieš 150 metų gimė muzikas ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurį šiandien vadiname žymiausiu kada nors gyvenusiu Lietuvos menininku, svarbiausia figūra lietuvių nacionalinės kultūros istorijoje. Jo įvairiapusė kūryba ir veikla padėjo pagrindus profesionaliajai lietuvių dailei ir muzikai, įkūnijo atgimstančios tautos siekius ir susiejo juos su aktualiausiomis to meto Europos meno tendencijomis
Šiai sukakčiai paminėti visus metus, visoje šalyje ir už jos ribų vyks daugybė įvairiausių renginių, bus mėginama keliauti piligriminiais maršrutais į jo gyventas ir lankytas vietas. Bus prisimintas Čiurlionio kūrybinis palikimas ir jo atspindžiai šiuolaikinių menininkų kūryboje, diskutuojama apie jo idėjų aktualumą nūdienos meno ir kultūros kontekstuose, apie galimybes plėsti jo kūrybos pažinimo horizontus tiek Lietuvoje, tiek svetur. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prisidės prie šio neeilinio jubiliejaus minėjimo visus metus truksiančiu projektu „Hommage à Čiurlionis“, kuris apims ne tik simfoninių, kamerinių koncertų, edukacinių renginių ciklus, bet ir tarpdisciplininius reginius viešose miesto erdvėse. Projektas buvo įtrauktas į bendrą LR Vyriausybės patvirtintą M. K. Čiurlionio gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu planą.
Pirmąją projekto programą klausytojai išgirdo sausio 15-ąją vykusiame simfoninės muzikos koncerte, kurio pavadinimui neatsitiktinai buvo pasirinkta Čiurlionio laiško mylimajai Sofijai parafrazė – „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“. Per vos daugiau nei dešimtmetį nuo kompozicijos studijų Varšuvos muzikos institute pradžios (1897 m.) iki apsisprendimo atsidėti tapybai Sankt Peterburge (1909 m.) Čiurlionis nesukūrė nė vienos simfonijos, tačiau paliko apie 300 daugiau ar mažiau užbaigtų kūrinių chorui, fortepijonui, vargonams, styginių kvartetui ir orkestrui. Jis buvo pirmasis lietuvių kompozitorius, kūręs ne vien dainas, giesmes ar lietuvių liaudies dainų išdailas, bet ir kamerinę, simfoninę muziką. Čiurlionį visada traukė galingas orkestro skambesys, jo spalvų įvairovė, plati išraiškos priemonių paletė. „Girios ir jūros, tai mūsų orkestrai“, kitame laiške bičiuliui rašė Čiurlionis, sukūręs pirmąsias ir iki šiol populiariausias lietuviškas simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“.
Būtent gamtos refleksijos muzikoje padiktavo temą šiai Čiurlionio metus Klaipėdoje atvėrusio koncerto programai, kurią sudarė KVMT simfoniniam orkestrui dirigavęs vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Pirmoje koncerto dalyje skambėjo simfoninė poema „Miške“, kurioje dirigentas teigia kaskart atrandantis kokią nors naują, anksčiau nepastebėtą smulkmeną, tampančią raktu vis naujoms, vis kitaip skambančioms interpretacijoms. Čiurlionio kūrybos atgarsių buvo kupina ir antroji koncerto kompozicija – kolektyvinės Variacijos M. K. Čiurlionio preliudo fortepijonui op. 7 Nr. 4 tema. Lygiai prieš trisdešimt metų, švenčiant 120-ąsias Čiurlionio gimimo metines, jas sukūrė penki klaipėdiečiai kompozitoriai – Remigijus Šileika, Jonas Domarkas, Antanas A. Budriūnas, Loreta Narvilaitė ir Alvidas Remesa. Variacijų premjerą 1995-aisiais Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetų salėje atliko KVMT simfoninis orkestras, diriguojamas tuometinio teatro vyriausiojo dirigento Stanislavo Domarko. Tąkart jis pasiūlė kompozitoriams atspirties tašku pasirinkti Čiurlionio Preliudą fortepijonui F-dur / a-moll – vos dvylikos taktų pradedančio kompozitoriaus šedevriuką su viena daininga melodija tyliai vilnijančių arpeggio akordų fone. Abu pirmosios dalies kūrinius scenoje lydėjo Simono Margio sukurtos vaizdo projekcijos, kuriose panaudoti Čiurlionio paveikslai ir jų fragmentai. Paveikslų reprodukcijas specialiai šiam koncertui maloniai suteikė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Antroje koncerto dalyje gamtos temą pratęsė Ludwigo van Beethoveno Šeštoji „Pastoralinė“ simfonija – vienas anstyvųjų programinio simfonizmo pavyzdžių. Gyvendamas Europos didmiesčiuose – Varšuvoje, Leipcige, Sankt Peterburge – Čiurlionis neišvengiamai koncertuose girdėjo Beethoveno simfonijas. Ypač didelį įspūdį jam darė Devintoji, jos tolimų atgarsių galima išgirsti simfoninėje poemoje „Jūra“. Abu kompozitorius sieja ir tai, kad jiems simfoninėse partitūrose labiau rūpėjo atskleisti gamtos sukeltus jausmus, arba, kaip pasakytume šiandien, muzikoje perteikti vidinius emocinius peizažus, nei užsiimti „garsų tapyba“. Vizualinį kontrapunktą Beethoveno muzikos emociniam peizažui koncerte suteikė Simono Margio vaizdo projekcijos.
KVMT inf.
Loading ...
