Lopšelio-darželio „Mastis“ direktorės jubiliejinė vasara

Birželio 16 d. gražų gyvenimo jubiliejų minėjo lopšelio-darželio „Mastis“ direktorė Zofija Tamošauskaitė. 60 gėlių žiedų simbolizuoja Zofijos nueitą gyvenimo kelią.
Z. Tamošauskaitė, baigusi Nevarėnų vidurinę mokyklą, įstojusi ir sėkmingai įgijusi vaikų darželio auklėtojos specialybę Klaipėdos A. Venclovos pedagoginėje mokykloje, įsidarbino Mažeikių mokykloje – internate vyr. pionierių vadove. Nuo 1973 iki 1976 m. moteris pedagogės karjerą tęsė naujai atidarytame darželyje „Eglutė“. Gyvenimo kelias pasuko Žemaitijos sostinės link. Nuo 1976 m. Zofija vaikučiais pradėjo rūpintis Telšių lopšelyje-darželyje „Mastis“. 1977 m. Z. Tamošauskaitė įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą, kur įgijo ikimokyklinio ugdymo specialybę. Metams bėgant, iš darželio auklėtojos pareigų Zofija pakilo iki direktorės pavaduotojos posto, o nuo 1983 m. ėmė vadovauti lopšeliui-darželiui „Mastis“. 2013 m. Z. Tamošauskaitė minės 30-ąją vadovavimo darželiui sukaktį.
Šiemet Zofijai sukanka bendro pedagoginio darbo stažo 40-metis. Moteris atvirai sakė, jog visada jautusi silpnybę geografijai ir norėjusi ją studijuoti, tačiau pabūgusi tuo metu reikalingo stojamojo matematikos egzamino ir pasukusi pedagogės keliu. Mamos pėdomis eina ir vienintelis Zofijos sūnus, kuris Alsėdžiuose dirba istorijos mokytoju.
Moteris dalijosi prisiminimais apie jaunystėje lankytą alpinizmą ir kopimą į Kaukazo kalnus. Pradėjus dirbti pedagoginį darbą, nebeliko laiko šiam pomėgiui. Ji daugiau nei 10 metų dainavo „Masčio“ ansamblyje. Šiuo metu Zofija aktyviai dalyvauja Telšių trečiojo amžiaus universiteto veikloje, mėgsta keliauti, radus laisvą minutę, prisėsti prie knygos ar pasikapstyti sode bei darže.
Z. Tamošauskaitė teigė, jog per tiek darbo metų lopšelis-darželis „Mastis“ išgyveno privatizaciją, darželį lankančių vaikučių skaičiaus mažėjimą, bet visa tai – praeitis. Direktorė didžiuojasi lopšelio-darželio darbuotojais, vaikučių tiek sporto, tiek muzikos pasiekimais ir 2010 m. renovuota įstaiga. Moteris neslepia ir pasikeitusios vaikų ugdymo tvarkos: tėvai ir vaikai yra laisvesni, akcentuoja savo teises, todėl ugdymas tampa sunkesnis, kiek suvaržytas, bet kūrybiškesnis.
Z. Tamošauskaitė atskleidžia ilgo direktoriavimo receptą – kolektyvo palaikymas, pasitikėjimas, kantrybė ir meilė vaikams.