Linijiniai šokiai – ir kūnui, ir sielai

Linijiniai šokiai pastaruoju metu populiarėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, jaunimo. „Šokti renkasi skirtingų profesijų, socialinių sluoksnių atstovės, tačiau linijiniai šokiai jas suvienija ir jokio skirtumo nebėra“, – mintimis dalijosi kolektyvo vadovė.

D. Tamulionienė pasakojo, kad daugeliui minėti šokiai patrauklūs dėl to, kad nereikia ieškoti partnerio. Klube „Lokė“ būta ir vyrų, tačiau jie ne visada perprasdavę šokio žingsnelius. Tad pajutę diskomfortą dideliame moterų būryje, atsisakydavo lankyti užsiėmimus. „O be reikalo“, – šmaikštavo pašnekovė.

Linijinių šokių choreografija ir žingsniai kurti ne D. Tamulionienės, o garsių choreografų ir patvirtinti Tarptautinės kantri bei linijinių šokių federacijos. Šokių klubas, esantis Telšiuose, priklauso Linijinių ir kantri šokių asociacijai (KLŠA).

„Choreografija – šokio menas, o šokis svarbus žmonių sveikatai, elgsenai bei bendravimui. Šokio tradicijų palikimas teikia žinių apie kultūrą, meno suvokimą, savo kūno pažinimą. Šokis veiklos metu apjungia protą ir kūną. Šokančių žmonių judesiai kyla iš to, kaip jie suvokia ir interpretuoja savo idėjas, šokiu išreiškia vaizdinius ar jausmus“, – šokio svarbą įvardijo moteris.

Kiekvieną rudenį, po vasaros atostogų, „Lokės“ šokėjos susirenka pajudėti, atsipalaiduoti, pamiršti kasdienio nuovargio, tiesiog nusikelti į Lotynų Ameriką, Angliją, Kubą ar kitas svečias šalis, iš kurių kilę gerai žinomi šokiai. O tiems, kas linijinių šokių ritmus girdi pirmąkart, sudaroma galimybė su jais artimiau susipažinti, kartu pajudėti su užsiėmimus lankančiais šokėjais, pasimokyti šių šokių ir tapti klubo nariais.

Moterys, ateinančios šokti linijinių šokių, išskirstomos į grupes: pradedančiosios, pradedančiosios I, pažengusiosios bei hoby (pagal gebėjimo šokti lygį). Šiuo metu klubas vienija per 50 dalyvių. „Iš šokėjų stengiuosi reikalauti maksimumo. Tačiau atsižvelgiu į jų galimybes, nes kiekviena šoka tiek, kiek gali“, – pasakojo atsakingai į vykdomą veiklą žvelgianti D. Tamulionienė.

Linijinių šokių klubas „Lokė“ gali pasigirti itin plačiu šokėjų amžiaus diapazonu – nuo 5 iki 69 metų.

„Tai laisvalaikio praleidimo būdas, skirtas moterims ir merginoms, kurios nori bent trumpam (kartą per savaitę po 1,5 val.) atitrūkti nuo kasdienės rutinos. Linijiniai šokiai lavina muzikinį, erdvinį, judesio, bendravimo, suvokimo, kritinio mąstymo gebėjimus. Šokant turtinama emocinė patirtis, ugdoma jausmų raiška, skatinamas asmenybės individualumo ir savarankiškumo atsiskleidimas“, – linijinių šokių privalumus vardijo „Lokės“ vadovė.

„Šokį pamėgau dar mokykloje, vėliau baigiau choreografijos studijas Žemaitijos kolegijoje. Pradėjau dirbti Alsėdžių vidurinėje mokykloje. Ten dirbau penkerius metus ir turėjau apie 100 šokančių vaikų subūrusį kolektyvą. Po darbo Alsėdžiuose keičiau eitų pareigų specifiką ir pradėjau dirbti Telšių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, tačiau visada ilgėjausi šokio, – pasakojimą apie save pradėjo pašnekovė. – 2007 m. atsitiktinai sužinojau apie linijinius šokius – buvo ieškomas choreografas dirbti Telšiuose. Ilgai nedvejojusi pradėjau dirbti Šokių populiarinimo centro kolektyve. Seminarai, metodinė medžiaga tobulino mano įgūdžius, o praktiniai užsiėmimai su moterimis atvedė į varžybų tiesiąją. Nuo 2012 m. birželio 1 d. esame nepriklausomas linijinių šokių klubas „Lokė“.

Kadangi D. Tamulionienė yra kvalifikuota choreografė, ji turi galimybę dirbti mokykloje. Tad moteris save realizuoja Plungės specialiosios mokyklos vaikų breiko šokių būrelyje. Po darbo Telšiuose kartą per savaitę Daina važiuoja į Plungės specialiąją mokyklą, kur šokio meno moko tiek fizinę, tiek protinę negalią turinčius vaikus. „Į pirmąją repeticiją atvykau kartu su sūnumi Rimantu. Tiek jis, tiek aš buvome šiek tiek išsigandę, nes patekome į kitą aplinką. Pradžia buvo sudėtinga: vaikai nejautė ritmo, teko skirti dėmesio kiekvienam individualiai. Iš pradžių buvo sunku susitarti su šioje įstaigoje besimokančiais vaikais, juos sudominti nauju šokių stiliumi. Tačiau manau, kad man pavyko. Pirmojo koncerto pasirodymą, niekuo nesiskyrusį nuo negalios neturinčių vaikų, vainikavo daugelio tėvų ir mokytojų džiaugsmo ašaros. Trys mėnesiai darbo davė rezultatų: sudėliojau žingsnius, sugalvojau triukų, atitinkančių vaikų šokio galimybes. Visi auklėtiniai tiesiog tryško energija, po pasirodymų džiūgaudavo ir kiekvienam sutiktam pasakodavo, kad moka šokti breiką“, – gyvenimiškos patirties puslapius vartė „Lokės“ vadovė.

D. Tamulionienė pasakojo, kad „Lokės“ šokėjos ne tik trypia ant parketo repeticijų metu, bet ir varžosi Lietuvos bei tarptautinių konkursų šokių aikštelėse, kur pasiekia puikių rezultatų. Ne kartą klubo „Lokė“ narės – Daiva Petkuvienė, Aušra Blaževičienė, Rita Šliogerienė, Viktorija Zakarauskienė, Gražina Viskantienė, Renata Žernienė, Renalda Bakutienė – puikiai pasirodė pristatydamos komandinį šokį „My Greek“ ir iškovojo 2012 metų Lietuvos čempionų taurę. Š. m. sausio pradžioje Vokietijoje vykusiose pasaulinėse varžybose telšiškė klubo narė Daina Eirošienė, susirungusi su šokėjomis iš kitų šalių, pelnė nugalėtojos taurę.

Linijinių šokių meistrių bei jų vadovės draugystė tęsiasi ir užvėrus repeticijų salės duris. Šokėjos mėgsta kartu leisti laisvalaikį. Su moterimis ir merginomis pašnekovė organizuoja teminius vakarėlius, kurių metu rengia pasirodymus, vienos už kitas balsuoja, vykdo mini varžybas. „Tokiu būdu ir laisvalaikį smagiai praleidžiame, ir mažiname scenos baimę, kurios reikia vengti pasirodymų metu. Teminiai vakarėliai suartina šokėjas ir jų šeimas. Tokiuose susitikimuose šokėjos, jų vaikai ir sutuoktiniai tampa viena didele šeima. O kad taptų šios didelės šeimos nariais, reikia lankyti linijinių šokių užsiėmimus“, – apie klubo narių laisvalaikio praleidimo būdus kalbėjo kolektyvo vadovė.