Per karantiną daugumos gyvenimas persikėlė į virtualią erdvę, tad žmonės išsiilgo kokybiško laisvalaikio, gyvo bendravimo, kultūros renginių.
LR kultūros ministras Simonas Kairys vis dažniau užsimena apie galimus atlaisvinimus. Saugiai sugrįžti prie savo vykdomos veiklos jau leista muziejams, galerijoms ir kitos ekspozicinėms erdvėms.
Kokiomis nuotaikomis karantino laikotarpį išgyvena Telšių rajono kultūros paslaugas teikiančios įstaigos, „Telšių ŽINIOS“ kalbino kultūros įstaigų vadovus.
Aurelija SERVIENĖ
Išsiilgo gyvo bendravimo su lankytojais
Karantino metu Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka ir jos 28 filialai rajone vykdė savo funkcijas: išdavė knygas, pratęsė jų skaitymą, priėmė perskaitytas. Knygos ar periodiniai leidiniai skaitytojams buvo atrenkami pagal jų pageidavimus. Dalį knygų rajono bibliotekininkai išvežiodavo senjorams į namus, iki durų.
Direktorės pavaduotoja, atliekanti bibliotekos direktorės funkcijas, Vida Urnikienė pasakojo, jog per antrąjį karantiną rajono bibliotekos dirbo daliniu nuotoliniu būdu, darbas nesikeitė, išskyrus tai, kad lankytojai negalėjo įeiti į biblioteką, nesinaudojo kompiuteriais, jiems reikėjo paskambinus (parašius) susitarti, kada pasikeis knygas ar ateis atsišviesti jiems svarbių dokumentų. Daugiau laiko bibliotekininkės skyrė knygų fondams tvarkyti, atrankai ir kraštotyros medžiagai sugrupuoti. Renginiai ir parodos, bendravimas su lankytojais, mokymai ir konsultacijos persikėlė į virtualią erdvę. Karantino laikotarpį bibliotekininkės išnaudojo ir kitiems darbams: nurašė senas, susidėvėjusias knygas, skaitmenino bibliotekos metraščius ir pan. Darbuotojai dirbo savo įprastus darbus, nė vienas nebuvo prastovose.
Kai tik karantino apribojimai bus nors šiek tiek atlaisvinti, biblioteka planuoja pasiūlyti tai, ko labiausiai skaitytojai pasiilgę: atvirus fondus, tikras parodas, gyvą bendravimą. O tada ir viską, kas numatyta veiklos planuose: skaitymai, knygų aptarimai, viktorinos, poezijos vakarai, edukacinės veiklos, stalo žaidimai ir, žinoma, „Vasara su knyga“.
Numatomas tradicinis tarptautinis „Poezijos pavasaris 2021“ ir rajono bibliotekų reveransas, skirtas Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms. Vasarą bus minimas viešosios bibliotekos 100-metis.
Didelis dėmesys atidarant bibliotekų erdves bus skiriamas vaikams.
Telšių bibliotekos ir jos filialų skaitytojai bus nudžiuginti 746 naujomis knygomis.
V. Urnikienės teigimu, karantino laikotarpiu bibliotekoje vyko rimti pamąstymai apie tai, jog visada reikalingi 2–3 atsarginiai aptarnavimo variantai, kad jokia neganda nepajėgtų atskirti vartotojų ir bibliotekos.
Per karantiną nemažai idėjų įgyvendino ir rajono bibliotekininkai: organizavo virtualius literatūrinius konkursus, protmūšius, garsinius skaitymus vakarais, virtualias parodas, nuotolinius mokymus-paskaitas gyventojams.
„Visi labai pasiilgo paprasto ramaus pavakarojimo prie apskrito stalo, arbatos puodelio aptariant perskaitytą knygą, pasiilgo gyvų diskusijų, pašnekesių, aktualijų aptarimo rajono bibliotekose. Žinoma, ir gyvų parodų, susitikimų su įvairiais įžymiais žmonėmis bibliotekose“, – įsitikinusi V. Urnikienė.
Atnaujinta Žemaitijos kaimo ekspozicija
Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė kalbėjo, jog karantino laikotarpiu muziejuje lankytojai nebuvo aptarnaujami, tačiau sakyti, kad darbai buvo sustoję – visiška netiesa.
Praėjusių metų rugsėjo 14 dieną dėl įgyvendinamų investicinių projektų lankytojams uždarytos Žemaičių muziejaus „Alka“ ir Žemaičių vyskupystės muziejaus ekspozicijos, tačiau vyko intensyvus darbas įrengiant laikinąsias eksponatų saugyklas ir perkeliant eksponatus į jas. Muziejininkai supakavo ir pergabeno į laikinas saugojimo patalpas apie 150 tūkstančių eksponatų ir tūkstančius bibliotekose saugotų knygų iš abiejų muziejaus skyrių. Šiuo metu eksponatai „apsigyvena“ laikinose saugyklose, kuriose bus saugomi ir muziejininkų tyrinėjami, ruošiant grįžimui į naujai įrengtas ekspozicijas ir saugyklas.
„Laikydamiesi karantino reikalavimų, darbą organizavome maksimaliai saugiai, stengėmės išvengti darbuotojų kontaktų, didesnių susibūrimų, grupavome darbuotojus mažomis saugomis grupėmis. Nė vienas darbuotojas nebuvo išleidžiamas į prastovas, o visiems, galintiems organizuoti savo darbą nuotoliniu būdu, buvo sudarytos sąlygos tai padaryti“, – pasakojo muziejaus direktorė.
Kalbėdama apie kultūros įstaigų lankymo suvaržymų atlaisvinimą, E. Stonkevičienė teigė, jog esantys dviprasmiškoje situacijoje, nes bent jau artimiausius porą mėnesių atlaisvinimas mūsų muziejui nebus labai aktualus. Žmonės galės lankyti tik tradiciškai gegužės mėnesį atsidariusią Žemaitijos kaimo ekspoziciją, kur šiuo metu vyksta intensyvūs darbai – kuriama nauja infrastruktūra, leisianti lankytojams pasiūlyti naujų paslaugų, bus panaikintas šios ekspozicijos sezoniškumas. Žemaitijos kaimo ekspozicija pasitiks naują sezoną kaip ir kasmet atnaujintomis vidaus ekspozicijomis, parodomis, edukacijomis. Muziejininkai nekantriai laukia naujo sezono pradžios ir yra tikrai pasiilgę savo lankytojų.
Anot E. Stonkevičienės, šiuo metu mintys ir darbai sukasi apie investicinių projektų įgyvendinimą, siekiant po kelerių metų atverti lankytojams naujas, modernias ekspozicijas, kuriose unikalūs muziejuje saugomi eksponatai šiuolaikiškai ir įdomiai pasakos Žemaitijos regiono istoriją, bus pasiūlyta naujų paslaugų ir veiklų.
„Žinoma, per karantiną pamatėme, koks svarbus muziejams skaitmeninis turinys, todėl intensyviai vykdome muziejinių vertybių skaitmeninimą, kuriame įdomų virtualų turinį. Esame tikri, kad lankytojai taip pat yra pasiilgę apsilankymo tikrame, o ne virtualiame muziejuje, todėl tikimės, kad atnaujinta Žemaitijos kaimo ekspozicija pritrauks didelį būrį telšiškių ir miesto svečių“, – sakė direktorė.
Teatro žiūrovų laukia premjeros
Žemaitės dramos teatro direktorė Ligita Liutikienė teigė, jog teatras per karantiną išgyvena sudėtingą laikotarpį, tačiau darbai dėl to nebuvo sustoję. Režisieriai ir aktoriai intensyviai ruošiasi teatro sezonui, renkasi repertuarą, repetuoja, dirba su projektais. Filmuojami spektakliai, filmuojamos ir montuojamos laidos, nes pagrindinė teatro veikla šiuo metu persikėlė į virtualią erdvę.
Jau šiais metais teatro režisieriai ir aktoriai pelnė net penkias Lietuvos mėgėjų teatro šventės „Tegyvuoja teatras“ nominacijas.
Direktorė informavo, jog dauguma teatro darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, dalis – įprastu, yra ir darbuotojų prastovose.
Įgyvendinant projektą „Teatras ir CO‘Video“ buvo pagerinta materialinė bazė. Teatras įsigijo aukštos kokybės fotoaparatą ir filmavimo įrangą, todėl ateityje daugelio filmavimo paslaugų nebereikės pirkti, tai darys patys, mat planuose – suskaitmeninti visus gyvus teatro spektaklius.
L. Liutikienė pasakojo, jog pirmo karantino metu buvo suremontuota teatro kolonų salė, o dabar planuose – atnaujinti didžiąją salę.
Teatro kolektyvas intensyviai ruošiasi susitikimui su žiūrovais. Šiemet planuoja parodyti net keturias, o gal ir penkias premjeras (priklausys nuo karantino atlaisvinimo sąlygų). Pirmoji premjera bus skirta mažiesiems žiūrovams Motinos dienos proga. Šiuo metu jau vyksta vaikiško spektaklio V. Kupšio „Voro galybė“ (režisierius Donatas Žilinskas) repeticijos su aktorėmis teatro darbuotojomis A. Korkadinovaite-Šiaudkuliene, M. Bladženauskaite ir M. Preibyte.
Vyksta pasiruošimas spektaklio „Brangi meilė“ (režisierius Badri Tserediani) pastatymui: rengiamas scenarijaus, naudojant informacines technologijas, scenų aptarimas ir muzikos paieška. Pasirengimas meniniam „online“ pasirodymui, ištraukų iš sakartveliečių klasiko Čabua Amiredžibi romano skaitymui.
Praėjusį rudenį teko nukelti profesionaliojo šokio festivalio „Šokas‘as“ renginius, viliamasi, kad gegužės mėnesį bus galima įgyvendinti projektą visa apimtimi.
Yra pateikta projekto „Jaunimo teatrų festivalis „Teatras – tautos sparnai 2021“, skirtas Vytauto Mačernio 100-osoms gimimo metinėms“ paraiška.
Repetuojamas spektaklis (režisierė Laimutė Pocevičienė) pagal V. Mačernio poeziją, laiškus, amžininkų prisiminimus „Karūna poetui“.
Užpildyta paraiška ir nusiųstas spektaklio K. Ostrausko „Vaižgantas“ (režisierius Donatas Žilinskas) vaizdo įrašas Ispanijos mėgėjų teatrų konfederacijos „Escenamateur“ organizuojamiems Juan Mayorga scenos meno kasmetiniams apdovanojimams.
Savivaldybės taryba yra pritarusi ir numačiusi finansavimą dviem naujiems profesionalių aktorių etatams steigti nuo šių metų liepos mėnesio, todėl, pasak direktorės, atsiras repertuaro įvairovės galimybė, tai leis toliau tikslingai siekti profesionalaus teatro statuso.
L. Liutikienė atviravo, jog karantino metu teatro pajamos ne tai kad sumažėjo, galima sakyti, kad apskritai jų nebesurenkama: „Be Savivaldybės, rėmėjų pagalbos neišgyventume, ačiū Jiems. Gyvename laukimu, kai galėsime atnaujinti veiklą, laukiame susitikimo su savo mylimais žiūrovais, nes teatras gyvas tik tada, kai pilna žiūrovų salė. Šito mums labai trūksta.“
Siūlys visą spektrą paslaugų
Telšių kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas tvirtino, jog jų įstaiga karantino laikotarpiu išgyveno, ko gero, viską: ir visiškos nevilties akimirkas, kai nežinojo, koks bus rytojus, ir paprastą baimę dėl savo, artimųjų ar kolegų sveikatos, ir prisitaikymo prie situacijos sudėtingumą, taip pat profesinio tobulėjimo poreikį, kolegų savitarpio supratingumą ir empatijos „paūmėjimą“.
Direktoriaus teigimu, šiuo metu vienas iš svarbiausių uždavinių – išlaikyti savo kultūrinę bendruomenę, kad neatitoltų vienas nuo kito, kad bendravimo neiškeistų į spoksojimą į ekraną. Ko gero, dažnas kolektyvo vadovas tapo ne tik dainuoti, muzikuoti ar šokti kviečiančiu asmeniu, bet ir savotišku socialiniu darbuotoju. Kaip tik išmanydami kolektyvų vadovai bandė praskaidrinti pagyvenusių žmonių būtį – jų bendros veiklos poreikis daug labiau išreikštas nei prie telefonų palinkusios jaunosios kartos.
„Labai aiškiai supratome, jog planas surepetuoti naujas menines programas yra šiek tiek beprotiškas, todėl vadovai palinko prie rašomojo stalo aranžuoti dainų, kurti naujų šokio kompozicijų, kartu su kolektyvų nariais palaikyti gerą fizinę formą, nepamiršdami, jog tvarkingai surikiuotos mintys, gera nuotaika ir nuvytos visos baimės yra sėkmės garantas“, – mintimis dalijosi L. Ulkštinas.
Direktorius pasakojo, jog kita dalis darbuotojų, iki šiol organizavę renginius, pasijuto tarsi spąstuose: valstybinės šventės, minėjimai, kita kultūrinė veikla – jie vis tiek turi vykti, todėl, kaip ir daugelis ir ne tik kultūros srities atstovų, nutarė nelaukti, kol viskas praeis (ženklų, jog greit pandemija nesibaigs, tikrai užteko) ar kol kažkas išspręs visas problemas, ir „išsikraustė“ į virtualią erdvę, kur bandymų ir atradimų būdu mokėsi, tobulėjo, klydo ir nenuleido rankų.
„Savo pasiekėme: turime ir vienaip ar kitaip išreikštas pilietiškumo apraiškas, valstybės švenčių minėjimus, edukacines ir pramogines videolaideles socialiniuose tinkluose. Ko gero, vienas ryškiausių personažų Madam Fbook jau turi stabilų savo gerbėjų ratą, kurį su kiekviena laidele plečia“, – sakė pašnekovas.
Dar viena kultūros centro dalis – administracija, kuri visą šitą laiką turėjo išlaikyti budrumą, – situacija keičiasi vos ne kasdien: tai leidžiama dirbti po penkis, tai po vieną žmogų keturiuose kvadratiniuose metruose, tai visai be kontakto. Kiekvienas šitas veiksmas turėjo būti paremtas tvarkomis, įsakymais ir kitais personalo veiklos organizavimo, saugumo ar kitais klausimais.
Karantino metu dirbo kone visi kultūros centro darbuotojai, tik pora jų buvo išėję į prastovą, tačiau tuo metu nenutraukė bendravimo su kolektyvo nariais, tęsė dalyvavimą seminaruose ir pan.
Kultūros centro darbuotojai laukia atlaisvinimų ir žada visą spektrą savo paslaugų: nuo dalyvavimo mėgėjų meno veiklose iki pramoginių ar kito pobūdžio renginių. „Idėjų nuolat kyla ir visad stengiamės jas įgyvendinti, todėl šiame etape parašėme nemažai projektų Lietuvos kultūros tarybai koofinansavimui gauti, vadovai paruošė naujų kūrinių ir laukia momento, kai juos galės pradėti repetuoti su kolektyvų nariais“, – teigė direktorius.
Pasak L. Ulkštino, praeitais metais iš visų planuotų pajamų buvo surinkta apie 30 proc. – tai tikrai labai neblogas rezultatas, įvertinant, kokie nepalankūs buvo 2020 metai. Tačiau kita karantino ir visų suvaržymų pusė yra ta, jog renginių, koncertų, konkursų taip pat vyko mažiau, todėl sumažėjo išlaidos transporto, garso ar šviesos įrangos nuomai, nuotoliniai seminarai taupė komandiruotėms skirtas lėšas.
Direktorius kalbėjo, kad šiemet mokamų renginių dar nebuvo ir mokamų paslaugų poreikis labai minimalus: „Kasmet būna „sausas“ sausio mėnuo, tik šiemet jis užsitęsė. Manau, panaši situacija ne tik kultūros srityje, nes ir šių metų biudžete yra įvairių korekcijų, susijusių su pandemija. Nežinau, kaip bus, bet galiu patikinti, jog mes padarysime viską, kas mūsų galioje, kad kultūra greičiau grįžtų į normalų ritmą – prasidėtų įprastos formos veiklos, pritaikant įgytą patirtį. Labai tikimės, jog didelį impulsą tam duos ir pagaliau duris atversiantis renovuotas kultūros centras.“
Loading ...
