Krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gos: kaip ap­si­sau­go­ti?

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja skel­bia, kad net 80 pro­c. vi­sų šir­dies prie­puo­lių ir in­sul­tų ga­li­ma iš­veng­ti. Svar­biau­sia ži­no­ti, dėl ko di­dė­ja krau­jo­ta­kos sis­te­mos su­tri­ki­mų ri­zi­ka, kad ga­lė­tu­mė­te su­val­dy­ti tai, kas jū­sų va­lio­je.

Kau­no kli­ni­kų Kar­dio­lo­gi­jos kli­ni­kos Iše­mi­nės šir­dies li­gos sky­riaus va­do­vė pro­f. Oli­vi­ja Do­bi­lie­nė in­for­muo­ja, kaip kont­ro­liuo­ti pa­grin­di­nius ri­zi­kos veiks­nius, ka­da bū­ti­na kreip­tis į spe­cia­lis­tus ir kuo ga­li pa­gel­bė­ti šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos.

Ko­kie yra pa­grin­di­niai ri­zi­kos veiks­niai?

Pa­sak pro­f. O. Do­bi­lie­nės, pa­grin­di­niai ri­zi­kos veiks­niai šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­goms at­si­ras­ti yra aukš­tas krau­jos­pū­dis, ne­svei­ka mi­ty­ba, di­de­lis cho­les­te­ro­lio kie­kis, dia­be­tas, oro tar­ša, nu­tu­ki­mas, rū­ky­mas, inks­tų li­gos, fi­zi­nis pa­sy­vu­mas, ne­sai­kin­gas al­ko­ho­lio var­to­ji­mas ir stre­sas.

„Yra ke­le­tas mo­di­fi­kuo­ja­mų šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­kos veiks­nių, ku­riuos ga­li­me keis­ti, pa­vyz­džiui, elg­se­nos veiks­niai: rū­ky­mas, ne­pa­kan­ka­mas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, ne­sai­kin­gas al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, di­de­lis val­go­mo­sios drus­kos var­to­ji­mas, ir me­ta­bo­li­niai veiks­niai: ne­re­gu­liuo­ja­mas ir per aukš­tas krau­jos­pū­dis, di­de­lis gliu­ko­zės kie­kis, nu­tu­ki­mas, di­de­lis „blo­go­jo“ – ma­žo tan­kio li­pop­ro­tei­nų (MTL) – cho­les­te­ro­lio kie­kis bei cuk­ri­nis dia­be­tas. Svar­būs ir ap­lin­kos veiks­niai, pa­vyz­džiui, ap­lin­kos oro tar­ša, triukš­mas“, – kal­bė­jo spe­cia­lis­tė.

Re­ko­men­da­ci­jos ri­zi­koms val­dy­ti

O. Do­bi­lie­nės tei­gi­mu, di­džią­ją da­lį mir­čių nuo krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų le­mia to­kie ri­zi­kos veiks­niai kaip pa­di­dė­jęs krau­jos­pū­dis, pa­di­dė­jęs cho­les­te­ro­lio kie­kis krau­jy­je, nu­tu­ki­mas ar dia­be­tas: „Jų ga­li­ma iš­veng­ti ar­ba juos kont­ro­liuo­ti kei­čiant gy­ven­se­ną, mi­ty­bą, re­gu­lia­riai mankš­ti­nan­tis, me­tus rū­ky­ti, kont­ro­liuo­jant krau­jos­pū­dį, cho­les­te­ro­lio ir cuk­raus kie­kį krau­jy­je.“

Pro­fe­so­rė pa­žy­mė­jo, kad svei­ką mi­ty­bą tu­rė­tų su­da­ry­ti įvai­rūs ne­per­dirb­ti ir švie­ži mais­to pro­duk­tai, įskai­tant daug vai­sių ir dar­žo­vių, ne­skal­dy­tų grū­dų, rie­šu­tų ir mais­to pro­duk­tų, ku­riuo­se yra ma­žai so­čių­jų rie­ba­lų, cuk­raus ir drus­kos. Rei­kė­tų ne­var­to­ti per­dirb­tų mais­to pro­duk­tų ir ger­ti daug van­dens.

Taip pat re­ko­men­duo­ja­ma bū­ti fi­ziš­kai ak­ty­viam: „Suau­gu­sie­ji (18–65 m.) ir sen­jo­rai (65 m. ir vy­res­ni) tu­rė­tų steng­tis kiek­vie­ną sa­vai­tę bent 150 min. už­siim­ti vi­du­ti­nio in­ten­sy­vu­mo fi­zi­ne veik­la ar­ba bent 75 min. už­siim­ti di­de­lio in­ten­sy­vu­mo fi­zi­ne veik­la. Vai­kai ir paaug­liai kas­dien tu­rė­tų už­siim­ti ne ma­žiau kaip 60 min. vi­du­ti­nio ar­ba di­de­lio in­ten­sy­vu­mo fi­zi­ne veik­la.“

Be to, O. Do­bi­lie­nė ak­cen­ta­vo, kad krau­jo spau­di­mui kont­ro­liuo­ti ar cho­les­te­ro­lio kie­kiui krau­jy­je ma­žin­ti skir­ti me­di­ka­men­tai tu­ri bū­ti var­to­ja­mi nuo­lat, lai­kan­tis pa­skir­to gy­dy­mo re­ži­mo ir ži­nant, ko­kių tiks­lų sie­kia­ma.

Bū­ti­na ne­del­siant kreip­tis pa­gal­bos

Pro­fe­so­rė per­spė­jo, kad šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos yra įvai­rios, to­dėl jų simp­to­mai taip pat ga­li skir­tis. Kai krū­ti­nės an­gi­na (sind­ro­mas, at­si­ran­dan­tis dėl su­tri­ku­sio šir­dies rau­mens ap­rū­pi­ni­mo mais­to me­džia­go­mis ir de­guo­ni­mi) pa­si­reiš­kia kla­si­ki­niais po­žy­miais – diag­no­zuo­ti ne­sun­ku.

„Tai yra, kai krū­ti­nės an­gi­na pa­si­reiš­kia spau­di­mu, mau­di­mu, bu­ku skaus­mu už krū­tin­kau­lio ar kai­rė­je krū­ti­nės ląs­tos pu­sė­je, ga­lin­čiu plis­ti į kai­rę ran­ką vi­di­ne jos da­li­mi, į pe­tį, kak­lą. To­kie skaus­mai, pro­vo­kuo­ja­mi fi­zi­nio krū­vio ar stre­so, trun­ka iki 10–15 min., praei­na nu­trau­kus fi­zi­nį krū­vį. Il­giau už­si­tę­sęs skaus­mas su pra­kai­to py­li­mu, du­su­liu ar bend­ru silp­nu­mu ga­li nu­ro­dy­ti be­si­vys­tan­tį mio­kar­do in­fark­tą. To­kiu at­ve­ju rei­kia ne­del­siant kvies­ti grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą“, – pa­brė­žė O. Do­bi­lie­nė ir pri­dū­rė, kad, su­lau­kus tam tik­ro am­žiaus, rei­kė­tų tik­rin­tis re­gu­lia­riai.

Pa­sak jos, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­jos pro­gra­ma, skir­ta vy­rams ir mo­te­rims nuo 40 iki 60 m., pa­de­da nu­sta­ty­ti žmo­nes, ku­riems yra pa­di­dė­ju­si šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ka. Tai šiuos žmo­nes pa­ska­ti­na im­tis gy­ven­se­nos po­ky­čių, nu­sta­čius svei­ka­tos su­tri­ki­mus, ga­li bū­ti tai­ko­mas me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas: „Bū­ti­na pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­tik­rin­ti tiems, ku­rie tu­ri ne­pa­lan­kų ge­ne­ti­nį po­lin­kį – kai tarp pir­mos ei­lės gi­mi­nai­čių bu­vo jau­nes­nių kaip 65 m. mo­te­rų ir jau­nes­nių kaip 55 m. vy­rų, sir­gu­sių iše­mi­ne šir­dies li­ga, mio­kar­do in­fark­tu, ar bu­vo stai­ga mi­ru­sių­jų.“

Ino­va­ty­vios tech­no­lo­gi­jos gelbs­ti

O. Do­bi­lie­nė tei­gė, kad šiais lai­kais krau­jo­ta­kos sis­te­mų ty­ri­me ir gy­dy­me svar­bų vaid­me­nį at­lie­ka ino­va­ty­vios tech­no­lo­gi­jos. Anot jos, iš­ma­nie­ji laik­ro­džiai, te­le­fo­nai, elekt­ro­kar­diog­ra­mos re­gist­ra­ci­jos prie­tai­sai pa­de­da ver­ti­nant šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos pa­ra­met­rus – pul­są ir jo daž­nį, šir­dies rit­mo su­tri­ki­mus, krau­jos­pū­dį, krau­jo įso­ti­ni­mą de­guo­ni­mi.

„Pa­cien­tai ga­li ver­tin­ti sa­vo pul­so daž­nį spor­tuo­da­mi ar už­siim­da­mi ki­ta fi­zi­ne veik­la, iden­ti­fi­kuo­ti šir­dies rit­mo su­tri­ki­mus tar­da­mie­si su gy­dy­to­jais, už­tik­rin­ti krau­jo spau­di­mo kont­ro­lę. Atei­ty­je ti­ki­ma­si, kad to­kiu bū­du ga­lė­si­me ste­bė­ti ir krau­jo pa­ra­met­rus, ku­riais ga­li­ma mo­ni­to­ruo­ti šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mą, įver­tin­ti mio­kar­do in­fark­to vys­ty­mo­si ri­zi­ką“, – sa­kė pro­fe­so­rė.

Že­mai­ti­jo­je gy­ve­nan­tis pen­si­nin­kas Vy­tas pa­si­da­li­jo pa­tir­ti­mi, kaip su­si­drau­ga­vo su iš­ma­nio­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis: „Anū­kai man pa­do­va­no­jo iš­ma­nų­jį laik­ro­dį vien tik dėl to, kad ga­lė­čiau vi­suo­met sek­ti sa­vo krau­jos­pū­dį. Iš pra­džių gal­vo­jau, kad tai yra pi­ni­gų švais­ty­mas, ne­bu­vau pra­tęs vi­suo­met su sa­vi­mi ne­šio­ti laik­ro­džio.“
Se­no­lis pri­si­pa­ži­no, kad jau il­gą lai­ką tu­rė­jo pro­ble­mų dėl krau­jos­pū­džio, to­dėl gy­dy­to­jų nu­ro­dy­mu tu­rė­jo daž­nai jį tik­rin­ti, o ro­dik­lius – už­si­ra­šy­ti. Laik­ro­dis, anot jo, tai pa­leng­vi­no – da­bar vis­kas vyks­ta daug grei­čiau ir pa­pras­čiau.