Korupcijos prevencijos komisija narplioja Telšių autobusų parko sandorius

Trečiadienį Telšių rajono savivaldybės korupcijos prevencijos komisija svarstė klausimą dėl UAB Telšių autobusų parko parduoto nebenaudojamo turto (Luokės g.). „Sulaukėme gausybės nuomonių dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimo parduoti bendrovės turtą, – posėdžio metu kalbėjo Komisijos pirmininkas Alfredas Balsys. – Susirinkome čia, kad padėtume tašką šioje istorijoje ir apie tai informuotume visuomenę.“ Tačiau posėdyje gauti atsakymai sukėlė dar daugiau klausimų…
Skaitytojams priminsime, jog šių metų pavasarį UAB Telšių autobusų parkas už 710 tūkst. Lt pardavė visą savo nekilnojamąjį turtą, esantį Luokės g. (9 pastatai ir aikštelės. Pati žemė yra valstybinė, tad ji naujajam savininkui atiteko nuomos pagrindu). Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Gusarovas tuomet „Telšių ŽINIOMS“ teigė, kad Savivaldybės taryba pritarė įmonės nekilnojamojo turto pardavimui ir kainai. Esą kainą nustatė nepriklausomas turto vertintojas. Į kainą buvo įskaičiuotos ir UAB Telšių autobusų parko patirtos išlaidos rengiant detaliuosius planus, ir kt. Gauta mažiausia – 710 tūkst. Lt – suma, už kurią buvo galima parduoti šį turtą.
Nebenaudojamu įvardintą UAB Telšių autobusų parko turtą už minimalią kainą įsigijo bendraturtis Gintaras Sankauskas.
Tačiau kas nustatė, jog minėtas turtas yra nebenaudojamas? Kodėl ta dalis turto, kuri neturėjo bendraturčio (dalis nekilnojamojo turto priklausė tik UAB Telšių autobusų parkui), buvo parduota ne aukciono būdu? Į šiuos klausimus Korupcijos prevencijos komisija trečiadienį tikėjosi sulaukti atsakymų iš Telšių autobusų parko direktoriaus Petro Ročiaus.
„2011 m. pas merą įvyko pasitarimas, kurio metu man, kaip bendrovės direktoriui, buvo pavesta pasirūpinti detaliojo plano buvusiame kariniame miestelyje (Karaliaus Mindaugo g., – red.) parengimu. Kadangi buvo nuspręsta UAB Telšių autobusų parką iškelti iš Luokės g. teritorijos – patalpos tapo nebenaudojamos“, – paklaustas, kaip prie bendrovės turto atsirado sąvoka „nebenaudojamas“, kalbėjo P. Ročius. Ar buvo sudaryta komisija, nustačiusi turto būklę, direktorius teigė nežinantis. „Supraskite, tie statiniai – 1962 m. statybos, – teigė P. Ročius. – Jūs nuvažiuokite į vietą ir pamatysite, kokiomis sąlygomis žmonės dirba. Dar visai neseniai naudojomės lauko tualetu su įritinta ten padanga…“
Posėdyje dalyvavęs Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjas Edmundas Vaitkevičius tvirtino, kad turto vertintojams kriterijus „nenaudojamas turtas“ nustatant kainą turėjo reikšmės: „Mūsų skyrius neužsiima turto vertinimu. Tačiau, kiek man žinoma, vertintojai, nustatantys kainas, turi daug kriterijų. Vienas iš jų – ar turtas yra naudojamas, ar ne.“ Taigi, galima daryti prielaidą, kad jeigu bendrovė savo turtą būtų pardavusi ne kaip „nenaudojamą“ – kaina galbūt būtų buvusi didesnė.
Kitas dalykas, kuris galimai būtų padėjęs gauti didesnę sumą pardavus turtą, – tai aukciono būdu parduoti tą bendrovės turto dalį, kuri neturėjo bendraturčio. Kodėl to nebuvo padaryta? Anot P. Ročiaus, taip nusprendė UAB Telšių autobusų parko valdyba.
Išklausiusi informacijos, Korupcijos prevencijos komisija paprašė direktoriaus kitam posėdžiui pateikti nekilnojamojo turto pardavimo sutartį. Be to, pareikalavo, jog komisija gautų UAB Telšių autobusų parko valdybos posėdžio išrašą, kuriame nuspręsta bendrovės turtą parduoti kaip nedalomą, t. y. neatskiriant tos dalies, kuri neturėjo bendraturčio.
„Tokio sprendimo – parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą kaip nedalomą – valdyba nepriėmė. Ji tam neprieštaravo, – vėliau „Telšių ŽINIOMS“ aiškino UAB Telšių autobusų parko valdybos pirmininkas K. Gusarovas. – Jeigu turtą būtume pardavinėję atskirai – tai būtų labai ilgai už-trukę…“ Pasak K. Gusarovo, taip pat nebuvo sudarytos ir jokios komisijos, kuri vertintų, ar turtas naudojamas, ar ne. Esą parduoti Telšių autobusų parko nekilnojamąjį turtą kaip nenaudojamą savo sprendimu įpareigojo Telšių rajono savivaldybės taryba. Į tai, kad vienas į sprendimą, lyg „netyčia“, įpintas žodelis galimai turėjo įtakos galutinei kainai, K. Gusarovas atsakė, jog to komentuoti jis neturi kompetencijos.