Kny­gų „Pa­sa­ko­ji­mų gi­jos“

Kas­met ba­lan­džio 2-ąją „Kran­to“ pro­gim­na­zi­jo­je at­gy­ja ypa­tin­gas šur­mu­lys – čia mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė vai­kų kny­gos die­na. Tai ne tik da­ta ka­len­do­riu­je, bet ir ty­lus, at­kak­lus kvie­ti­mas su­grįž­ti prie kny­gos, at­si­vers­ti ją lyg du­ris į pa­sau­lius, ku­riuo­se dar vis­kas įma­no­ma.

Ba­lan­džio 14 die­ną skai­tyk­lo­je, tarp kny­gų len­ty­nų, ket­vir­to­kas No­jus ta­po sa­vo­tiš­ku pa­siun­ti­niu – jis pri­sta­tė šių me­tų šven­tės rė­mė­ją IB­BY Kip­ro sky­rių ir per­da­vė vai­kų ra­šy­to­jos Ele­nos Pe­rik­leous krei­pi­mą­si. Žo­džiai skam­bė­jo ne kaip for­ma­lus teks­tas, o kaip gy­vas ra­gi­ni­mas skai­ty­ti, ieš­ko­ti, at­ras­ti.

Tuo­met erd­vė stai­ga su­ju­do – į ją įžen­gė dra­mos bū­re­lio ak­to­riai. Va­do­vau­ja­mi mo­ky­to­jos Jo­lan­tos Bru­žie­nės, jie įkū­ni­jo „Išp­ro­tė­ju­sį dramb­lį“ – spal­vin­gą, šmaikš­tų, kiek pa­šė­lu­sį. Juo­kas ir nuo­sta­ba py­nė­si tar­pu­sa­vy­je, o bib­lio­te­ki­nin­kė Ma­ri­ja Gu­rec­kie­nė, tar­si siu­že­to ser­gė­to­ja, at­sklei­dė šios is­to­ri­jos au­to­rių – Je­ro­ni­mą Lau­cių.

Taip gi­mė pir­mo­ji „Pa­sa­ko­ji­mų gi­ja“ – ne­ma­to­ma, bet tvir­ta. Ant­ro­kai ją pra­tę­sė ty­liai, kiek­vie­nas sau: rink­da­mie­si kny­gas, vers­da­mi pus­la­pius, kaup­da­mie­si bū­si­miems pa­sa­ko­ji­mams, ku­riais dar tik da­ly­sis.

Ki­tą die­ną, ba­lan­džio 15-ąją, ši gi­ja nu­si­drie­kė to­liau. Mo­ky­to­ja Li­li­ja­na Plei­nie­nė į ją įpy­nė kon­fe­ren­ci­jos „At­versk kny­gą – at­rask pa­sau­lį“ at­gar­sius. Jos žo­džiai pri­mi­nė – kny­ga nė­ra vien teks­tas. Tai rak­tas. Į pa­ži­ni­mą, į vaiz­duo­tę, į pa­tir­tį, ku­ri ne vi­sa­da tel­pa į kas­die­ny­bę.

Tą die­ną kal­bė­jo ir pa­tys mo­ki­niai. Tre­čio­kai ir ket­vir­to­kai drą­siai sto­jo prieš au­di­to­ri­ją, ne­ši­ni sa­vo mėgs­ta­mo­mis is­to­ri­jo­mis. A. Lio­by­tės „Lė­lė Ai­li“, E. Ja­sės „Ka­man­do­sė“, P. V. Loon „Vil­ko­la­kiu­kas Dol­fas“, G. G. Ek­lės „Bro­lis, ku­rio ne­rei­kė­jo“, A. Kay „Stul­bi­nan­ti me­di­ci­na“ – kiek­vie­na kny­ga skam­bė­jo vis ki­tu bal­su, bet vi­sos kal­bė­jo apie tą pa­tį: skai­ty­mas gy­vas.

Ypa­tin­gą įtam­pą su­kū­rė kvie­ti­mas žiū­ro­vams – ne­bes­lėp­ti min­čių, o jas iš­tar­ti. Ur­šu­lė ir Ed­vi­nas žen­gė pir­mie­ji. Ur­šu­lė at­vė­rė S. Bohl­mann kny­gos „Mer­gai­tė var­du Gluos­nė“ pa­sau­lį, o Ed­vi­nas – J. Pat­ter­son kny­gos „Mo­šė. Blo­giau­si ma­no gy­ve­ni­mo me­tai“ kas­die­ny­bės chao­są. Jų bal­suo­se skam­bė­jo drą­sa, ryž­tas, bet svar­biau­sia – tik­ru­mas, ku­ris bū­tent ir pri­kaus­tė klau­sy­to­jų dė­me­sį.

Pris­ta­ty­mai vir­to ma­žais spek­tak­liais: vie­nur do­mi­na­vo gy­vas žo­dis, ki­tur – vaiz­dai ek­ra­ne ar net trum­pi vai­dy­bi­niai fil­mu­kai. Skai­ty­mas čia ne­beat­ro­dė ty­lus – jis ju­dė­jo, skam­bė­jo, kū­rė.

Ga­liau­siai atė­jo me­tas rink­ti mėgs­ta­miau­sią. Dau­giau­sia pa­mėg­tu­kų pel­nė A. Kay „Stul­bi­nan­ti me­di­ci­na“ – kny­ga, ku­ri, re­gis, ne­bi­jo nei keis­tu­mo, nei šiur­pu­lio. Ant­ro­je vie­to­je li­ko G. G. Ek­lės „Bro­lis, ku­rio ne­rei­kė­jo“. Skai­čiai su­skai­čiuo­ti, pri­zai iš­da­lin­ti, bet svar­biau­sia – pui­ki nuo­tai­ka ga­ran­tuo­ta.

Ren­gi­nio pa­bai­go­je bib­lio­te­ki­nin­kė Ma­ri­ja Gu­rec­kie­nė iš­ta­rė pa­pras­tą, bet svar­bų lin­kė­ji­mą: kad „Pa­sa­ko­ji­mų gi­jos“ ne­nut­rūk­tų, kad jos jung­tų – ne tik kny­gas, bet ir žmo­nes. Nes kar­tais pa­kan­ka vie­nos is­to­ri­jos, kad pa­sau­lis tap­tų šiek tiek pla­tes­nis.

Tel­šių „Kran­to“ pro­gim­na­zi­jos bib­lio­te­ki­nin­kės Ma­ri­ja GU­REC­KIE­NĖ ir Vil­ma GRIŠ­MO­NAUS­KĖ