Kišenpinigiai – tai ne tik keli eurai į vaiko delną. Daugeliui tėvų tai tampa vienu pirmųjų būdų supažindinti atžalas su pinigų verte, atsakomybės jausmu ir savarankiškumu. Vis dėlto šeimų požiūris į kišenpinigius skiriasi: vieni duoda jų reguliariai, kiti – tik už atliktus darbus, o kai kurie apskritai mano, kad vaikui nieko netrūksta ir tai nėra būtina.
Specialistai teigia, kad kišenpinigiai gali tapti puikia finansinio raštingumo pamoka, tačiau pabrėžia – svarbiausia nuoseklumas ir aiškios taisyklės. Jei vaikas gauna tam tikrą sumą kas savaitę ar mėnesį, jis mokosi planuoti, atsisakyti impulsyvių pirkinių ir suvokti, kad ne viską galima turėti čia ir dabar. Jei kišenpinigiai skiriami už darbus, tai gali padėti suprasti pastangų ir atlygio ryšį. O jei pinigų vaikas visai negauna, tėvams tenka kitais būdais padėti jam pažinti finansų pasaulį.
Diana PUZERĖ
Svarbiausia – nuoseklumas ir taisyklės
Banko atliktas Baltijos šalių tyrimas parodė, kad Lietuvos tėvai vaikams skiria daugiausiai kišenpinigių. Net pusė tėvų (51 proc.) pinigų vaikams duoda reguliariai kiekvieną mėnesį, o 49 proc. – kas savaitę.
Populiariausia suma mūsų šalyje – 21–50 eurų per mėnesį (38 proc. tėvų). 23 proc. tėvų nurodė, kad kišenpinigiams skiria 51–100 eurų. Kai kurie apklaustieji pažymėjo, kad vienam vaikui duoda daugiau nei 200 eurų. Pastebima, kad, vaikams augant, sumos didėja.
Latvijoje ir Estijoje daugiausia tėvų (atitinkamai 47 ir 42 proc.) skiria iki 20 eurų.
Trečdalis Lietuvos tėvų (30 proc.) nepapildo kišenpinigių, kai jie pasibaigia, manydami, jog vaikai turi išmokti planuoti. 41 proc. linkę padėti tik nenumatytais atvejais, o 13 proc. visada gelbsti, net be rimtos priežasties. Nedidelė dalis (4 proc.) pinigų duoda „į skolą“.
Pasak SEB banko asmeninių finansų ekspertės Sigitos Strockytės-Varnės, svarbiausia ne suma, o nuoseklumas ir aiškios taisyklės. Tik reguliariai gaunami pinigai padeda vaikams mokytis planuoti, taupyti ir atsakingai priimti finansinius sprendimus. Svarbiausia iš anksto aptarti taisykles, susitarti dėl ribų ir kišenpinigius naudoti kaip finansinio raštingumo ugdymo priemonę, o ne kaip bausmės ar apdovanojimo įrankį.
Vaikai turi nuspręsti, kaip gautą sumą panaudoti
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė įsitikinusi, jog kišenpinigiai yra puikus būdas vaikui mokytis elgesio su pinigais: „Jis turi nuspręsti, kaip geriausia gautą sumą panaudoti – išleisti visą ar dalį, o gal taupyti didesniam pirkiniui. Gautą sumą reikia išskaidyti savaitės dienomis, susiskaičiuoti grąžą. Ilgainiui tai augina žinias ir pasitikėjimą savimi.“
J. Cvilikienės teigimu, svarbu atskirti, kam tiksliai yra skirti pinigai. Jei skiriama suma turi aiškiai apibrėžtą paskirtį, pavyzdžiui, susimokėti už pietus mokykloje, troleibuso bilietus ar už būrelį, tai nėra kišenpinigiai. Tokiu būdu vaikas tiesiog sumoka už kažką vietoje tėvų. Kišenpinigiai turėtų suteikti galimybę laisvai nuspręsti, kam jie bus skirti. Nors laisvė, kur ir kaip leisti pinigus, atiduodama vaikui, lieka svarbu vėliau patirtį aptarti su vaikais, pasidalinti įžvalgomis ir patarimais.
Išeidamas į mokyklą vaikas jau turės mokėti skaičiuoti pinigus, sugebėti jais atsiskaityti, tad prieš mokyklą būtinai reikėtų rasti laiko aptarti saugų elgesį su pinigais. Priklausomai nuo brandos lygio, vaiką galima įtraukti į kasdienių finansinių sprendimų priėmimą nuo 4–5 metų. Žaismingai kartu ruoštis gimtadienio šventei, įvertinant, kiek lėšų jai reikės, ar leidžiant parduotuvėje atsiskaityti už prekes.
„Mūsų tyrimai rodo, kad septyni iš dešimties vaikų nuolat gauna iš tėvų pinigų savo reikmėms. Reguliariai (bent kartą per savaitę) kišenpinigių gauna 7–19 metų vaikai. Skiriama suma didėja kartu su vaiko amžiumi. Kišenpinigius grynaisiais dažniau gauna vaikai iki 15 metų. Vyresnius nei 15 metų dažniau kišenpinigiai pasiekia pervedimu į banko sąskaitą“, – dalinasi J. Cvilikienė.
Pasak Finansų instituto vadovės, vyresniems, nuo 15–16 metų, jau neretai leidžiama ir patiems užsidirbti. Tokia patirtis yra labai vertinga, ji padeda geriau suprasti pinigų vertę, įgyti ateityje labai reikalingų įgūdžių. Tačiau labai svarbu ir susitarti, už ką šeimoje bus papildomai mokama. J. Cvilikienės nuomone, tai turėtų būti tokios užduotys, už kurių atlikimą mokėtume kitiems žmonėms – pagalba mokantis broliams ar seserims arba automobilio valymas. Nes jei mokame už kambario susitvarkymą, gali kilti klausimas, kodėl visi šeimos nariai neturėtų tokiu būdu gauti papildomo užmokesčio už savo tiesioginių pareigų atlikimą.
Kiek kišenpinigių duoti?
Atsakymai priklauso nuo šeimos vertybių, galimybių ir vaiko brandos. Tačiau akivaizdu – ši tema tėvams aktuali, todėl „Telšių ŽINIOS“ paklausė skaitytojų, kaip jie elgiasi savo šeimose.
Simona Bedaugienė: „Būdavo prieš kelerius metus, kai duodavau kiekvieną dieną po kelis eurus, po to visai savaitei – 20 eurų. O šiais metais, kai jau dvyliktokas, nuo rugsėjo visam mėnesiui gaus 100 eurų, ir tegu mokosi visam mėnesiui planuotis išlaidas.“
Jolanta Andrijaitytė: „Duodu už gerus darbus ir už gerą elgesį.“
Loading ...
