Nors šernai yra pagrindinis afrikinio kiaulių maro šaltinis, specialistai atkreipia dėmesį, kad virusą iš laukinės gamtos kiaulių laikymo vietose gali išplatinti ir miške besilankantys žmonės. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai nemažai gyventojų vyksta grybauti ar uogauti.
Situacija dėl kiaulių maro viruso Telšių rajone gana stabili, tačiau gyventojai raginami nepamiršti laikytis biologinio saugumo reikalavimų.
Monika GIRDVAINĖ
Virusas Lietuvos ūkiuose nenustatytas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad pastaruoju metu kaimyninėse šalyse vis nustatomi nauji užsikrėtimo afrikiniu kiaulių maru (AKM) atvejai kiaulių ūkiuose verčia sunerimti.
Virusas plinta kaimyninėje Lenkijoje, Vokietijoje, pavienių atvejų fiksuota Latvijos, Estijos ir kitų šalių ūkiuose.
Lietuvoje per šiuos metus kiaulių ūkiuose AKM protrūkių nenustatyta, tačiau virusas aptinkamas laukinėje gamtoje. Jis patvirtintas 99 šernams – 12 sumedžiotų ir 87 nugaišusiems.
Pasak VMVT Telšių departamento patarėjo Laimono Bagdono, Telšių rajone per šiuos metus virusas patvirtintas keturiems sumedžiotiems šernams.
Jie sumedžioti Nevarėnų, Varnių, Luokės ir Viešvėnų seniūnijose.
Patarėjo teigimu, situacija dėl afrikinio kiaulių maro mūsų rajone yra stabili, nerimą kelia tik tai, kad liga šernams nustatyta teritorijose, kuriose ji anksčiau nebuvo fiksuota.
„Telšių rajone afrikinis kiaulių maras šiais metais pirmą kartą nustatytas Viešvėnų ir Luokės seniūnijose. Nustačius teigiamus atvejus, šernų skerdenos ar gaišenos saugiai sunaikinamos, atliekama dezinfekcija, medžiotojai vykdo gaišenų paieškas“, – sakė L. Bagdonas.
Daugiausiai atvejų – Gadūnavo seniūnijoje
Telšių departamento patarėjas informavo, kad praėjusiais, 2020-aisiais, metais Telšių rajone ištyrus 551 sumedžiotą ir keturis rastus nugaišusius šernus afrikinis kiaulių maras nustatytas dvidešimčiai šernų, kurie aptikti devyniolikoje skirtingų vietų.
Daugiausiai, dešimt, šernų, sirgusių kiaulių maru, užfiksuota Gadūnavo seniūnijos vietovėse. Keturi užsikrėtimo AKM atvejai nustatyti šernams, sumedžiotiems Nevarėnų seniūnijoje, o trys – Tryškių seniūnijoje. Po vieną maro atvejį fiksuota Ryškėnų, Žarėnų ir Varnių miškuose.
„Pernai AKM kiaulių laikymo vietose nenustatyta. Telšių rajone dėl AKM tiriami visi sumedžioti ir rasti nugaišę šernai, medžiotojų būreliai atlieka užkrėstų teritorijų apžiūras ieškodami šernų gaišenų, taikomi gyvų kiaulių ir kiaulienos produktų judėjimo apribojimai, ūkiai, neatitinkantys reikalavimų, negali laikyti kiaulių“, – informavo L. Bagdonas.
Vos nukultais grūdais šerti negalima
Specialistas atkreipia dėmesį, kad, nemažėjant AKM atvejų skaičiui laukinėje gamtoje, kiaulių laikytojai turi skirti dar didesnį dėmesį biologinio saugumo priemonių įgyvendinimui, naudoti tinkamas dezinfekcijos priemones, darbo rūbus, apsaugoti savo ūkius nuo laukinių gyvūnų patekimo.
VMVT atkreipia šalies ūkininkų, atliekančių šviežių grūdų derliaus nuėmimo darbus, dėmesį, kad tuose pačiuose laukuose iki įvažiuojant kombainams galbūt ganėsi ir maitinosi šernai, kurie galėjo būti užsikrėtę AKM ir galėjo užteršti grūdus, šiaudus ar žolę. Veterinarijos specialistai primena, kad šerti kiaules šių metų derliaus grūdais, šiaudais ar šviežia žole, neišlaikius jų bent 90 dienų, yra draudžiama.
Pastebėtina, kad didelę riziką AKM virusui iš laukinės gamtos patekti į kiaulių laikymo vietas kelia ir žmonių lankymasis miškuose, grybavimas ar uogavimas, kuris šiuo metu yra gana intensyvus. Ypač svarbu, kad kiekvienas, dirbantis kiaulių ūkyje, būtų atsargus, atsakingai laikytųsi biologinio saugumo reikalavimų.
Svarbi asmens higiena
„Šis virusas gali plisti per užkrėstą šernieną ar kiaulieną, maisto atliekas, šernų ar kiaulių gaišenas, skysčius ir kt. Taip pat AKM gali būti pernešamas ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių ar transporto priemonių paviršių, todėl sugrįžus iš miško būtina persirengti, persiauti, drabužius išskalbti. Reikalaujama, kad prieš įeidami į kiaulių laikymo patalpas ūkininkai persivilktų drabužius ir persiautų avalynę, nešertų kiaulių virtuvės atliekomis, grybų ar uogų valymo likučiais, nušienauta žole, nes tai vienas iš galimų užkrato šaltinių. Kiaules derėtų šerti tik termiškai apdorotu pašaru“, – pabrėžė veterinarijos specialistai.
Anot jų, labai svarbu laikytis asmens higienos reikalavimų ir prieš darbus tvarte bei juos pabaigus. Rekomenduojama ne tik persirengti, bet ir švariai nusiplauti rankas. Drabužiai ir avalynė, skirti eiti į kiaulių laikymo vietą, privalo būti laikomi prie kiaulių laikymo vietos taip, kad būtų patogu persirengti. Svarbu kuo dažniau drabužius keisti ir skalbti juos aukštos temperatūros vandenyje.
Specialistai taip pat primena, kad prie įėjimo į kiaulių laikymo vietą privalo būti įrengti dezinfekciniai kilimėliai. Jie turi būti tokio dydžio, kad jų nebūtų galima peržengti.
„Dezinfekcinis kilimėlis negali būti įrengtas pastato išorėje, nes lietingomis dienomis gali prilyti, dėl to jis neatliks tinkamos dezinfekcijos. Taip pat ant langų, jei jie laikomi praviri, privalo būti įrengti tinkleliai nuo vabzdžių. Kiaulių auginimo patalpose be šeimininko leidimo negali lankytis pašaliniai asmenys“, – rekomendacijomis dalijosi VMVT tarnyba.
Pabrėžiama – gyventojams negalima liesti rastų šernų gaišenų, būtina nedelsiant informuoti artimiausią veterinarijos padalinį arba pranešti nemokamu tel. 8 800 40403.
Loading ...
