Kažkada puošė, dabar vaizdą gadina

Į „Tel­šių ŽI­NIŲ“ re­dak­ci­ją krei­pė­si bū­re­lis tel­šiš­kių, kas­dien mėgs­tan­čių vaikš­ti­nė­ti ant Zak­so kal­no. O pa­si­vaikš­čio­ję daž­nai pail­sė­ti pri­sės­da­vo ant ten sto­vin­čių suo­le­lių. Da­bar to pa­da­ry­ti ne­be­ga­li – ne­sau­gu.

Tel­šiš­kiams gai­la, jog kaž­ka­da kal­no puoš­me­na bu­vę se­nie­ji me­di­niai dro­ži­nė­ti suo­lai jau skai­čiuo­ja pa­sku­ti­nes die­ne­les: su­trū­ni­jo, iš­pu­vo, bau­gu pri­sės­ti ant ko­kio dar svei­kes­nio li­ku­sio kam­po – ga­li nu­bil­dė­ti že­mėn.

Yra ke­le­tas ir nau­jų suo­liu­kų, ta­čiau, žmo­nių tei­gi­mu, – ma­žo­kai.

Tel­šiš­kiams smal­su, ar nie­kas ne­ke­ti­na pa­si­rū­pin­ti se­nai­siais, jau sa­vo gy­ve­ni­mą be­bai­gian­čiais me­di­niais suo­lais? Bū­tų pui­ku, kad jų vie­to­je bū­tų pa­sta­ty­ti nau­ji, to­kie pat gra­žūs suo­lai.

Tel­šių mies­to se­niū­nas Čes­lo­vas Ubar­tas pri­ta­ria gy­ven­to­jams ir tei­gia, jog mi­nė­tų suo­lų būk­lė jau… „ne­la­bai“.
Se­niū­nas pa­ti­ki­no, jog be suo­liu­kų gy­ven­to­jai tik­rai ne­liks: „Pas­ta­ty­si­me nau­jus, to­kius pat kaip ir da­bar sto­vin­čius eže­ro pa­kran­tė­je.“ Kol kas įvar­din­ti, ka­da bus im­ta­si šių dar­bų, Č. Ubar­tas ne­ga­lin­tis, tai ke­ti­na spręs­ti pa­va­sa­rį.

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ inf.