Kasdienis Adelės rūpestis – Janapolės bažnyčia

Ja­na­po­lės Šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo pa­ra­pi­jo­je jau 35 me­tai iš­ti­ki­mai tar­nau­ja, rū­pi­na­si baž­ny­tė­le, ją puo­šia ne tik gė­lė­mis, bet ir mal­da Ade­lė Ser­vie­nė, ki­taip dar vi­sų va­di­na­ma baž­ny­čios ma­ma.

77 me­tų mo­te­ris į Ja­na­po­lę iš Pu­pi­nių kai­mo at­vyks­ta ko­ne kas­dien. Anks­čiau su dvi­ra­čiu, o šian­dien su mo­to­ri­ne trans­por­to prie­mo­ne. Ir ne­svar­bu, koks me­tų lai­kas, koks oras – lie­tus, šal­ta ar snie­gas, Ade­lė šių pa­rei­gų neap­lei­džia jau daug me­tų. Nors ir na­muo­se dar­bų bū­da­vo ne­ma­žai, trys vai­kai, di­de­lis ūkis, ta­čiau ji vi­sur spė­da­vo.

Baž­ny­čio­je „pro­čke­lei“ veik­los ne­trūks­ta. Ji rū­pi­na­si gė­ly­nais, žo­ly­nais – kiek­vie­nas kam­pe­lis jos nu­my­lė­tas. Kiek­vie­na var­pi­nės len­te­lė jos ran­ko­mis pri­kal­ta, kry­že­liai jos ran­ko­mis da­žy­ti.

Ade­lė la­bai ti­kin­ti, to­dėl jai skau­du ma­ty­ti, kad ti­kin­čių­jų bū­rys Ja­na­po­lė­je pa­ma­žu ma­žė­ja – ne­bė­ra jau­ni­mo.

Pri­žiū­rė­to­ja pa­sa­ko­jo, jog jai te­ko tar­nau­ti prie ke­tu­rių ku­ni­gų. Šian­dien šią pa­ra­pi­ją ap­tar­nau­ja kle­bo­nas Kęs­tu­tis Zy­bar­tas.

Ade­lė di­džiuo­ja­si, jog Ja­na­po­lės baž­ny­čia yra ne­pap­ras­ta – me­di­nė, žmo­nių ran­ko­mis pa­sta­ty­ta, nau­do­jant tik kir­vius, me­di­nė­mis vi­ni­mis su­tvir­tin­ta. Pag­rin­di­nį al­to­rių puo­šia nuo­sta­baus gro­žio Čens­ta­ka­vos Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­las (kopija), ku­riam jau dau­giau nei 200 me­tų. Šis pa­veiks­las ati­den­gia­mas tik ypa­tin­go­mis pro­go­mis.