Ketvirtadienį įvyko jungtinis Telšių rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio ir ekologijos bei Verslo, ekonomikos ir finansų komitetų posėdis. Jo metu politikams advokatas Linas Songaila pristatė advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos „Legal SGKA“ parengtas Telšių šilumos ūkio vystymosi perspektyvas. Pateikti trys galimi scenarijai, vieną iš jų – Savivaldybė, pasibaigus šilumos ūkio nuomos sutarčiai su UAB „Litesko“, turės pasirinkti. Tačiau tikėtina, kad „senė liks prie tos pačios geldos“, mat, norėdama nutraukti santykius su dabartiniu šilumos tiekėju, Savivaldybė būtų priversta bendrovei sumokėti 2,3 mln. Eur (8 mln. Lt). „Scenarijus – „Santa Barbaros“ 2 dalis, – jungtiniame komitetų posėdyje konstatavo Tarybos narys Danielius Rupšys. – Iš kur gaus tiek pinigų Savivaldybė? Todėl aišku, kad kelias liko vienas – pratęsti sutartį su UAB „Litesko“.“
Antanas NEKRAŠIUS
Advokato L. Songailos teigimu, šiandien Telšiuose vyksta daugiabučių namų renovacija bei pradeda kurtis nepriklausomi šilumos tiekėjai. Tai turės reikšmingos įtakos ilgalaikėje perspektyvoje tiekiant Telšiuose šilumą. Advokatas pabrėžė, jog planuojama, kad daugiabučių namų renovacija sumažins šilumos suvartojimą šildymui apie 2,5–2,8 karto. O renovavus daugiau kaip trečdalį miesto daugiabučių – reikšmingai sumažės šilumos suvartojimas.
Taip pat šiuo metu Telšiuose yra duotos techninės sąlygos 6 nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurių bendra numatoma įdiegti biokuro katilų galia papildomai sudarys 20 MW, t. y. jau šiandien galima konstatuoti, kad Telšiuose bus įdiegtos galios perteklius.
„Šilumos tiekėjas 10–15 metų perspektyvoje, kol vyks daugiabučių namų renovacija ir susiformuos santykiai su nepriklausomais šilumos gamintojais, turi būti tiek ekonomiškai, tiek technine inžinerine prasme labai pajėgus, nes turės spręsti šilumos tiekimo optimizavimo klausimus mažėjant šilumos šildymui vartojimui apie 2,5–2,8 karto bei didėjant šilumos gamintojų skaičiui, – kalbėjo L. Songaila. – Be to, kada po daugiabučių renovacijos sumažės šilumos kiekio poreikis – reikės atlikti šilumos trasų renovaciją. Kitu atveju gali didėti šilumos kaina, nes nuostoliai trasose bus dideli.“
Advokatų bendrija pateikė tris pagrindinius šilumos ūkio vystymosi scenarijus. Pirmasis – pasibaigus šilumos tinklų nuomos sutarčiai su UAB „Litesko“, šilumos ūkio valdymą grąžinti UAB „Telšių šilumos tinklai“. Antrasis – pasibaigus sutarčiai, skelbti naują šilumos ūkio konkursą. Ir galiausiai trečiasis – pratęsti sutartį su dabartine nuomininke UAB „Litesko“.
Pasak L. Songailos, šių metų birželio 15 d. pasibaigus šilumos ūkio nuomos sutarčiai su UAB „Litesko“ – Savivaldybė privalės perimti iš bendrovės išnuomotą turtą ir tai įforminti atskiru susitarimu, kuriame turi būti išspręsti visi su tuo susiję klausimai (darbuotojų perėmimas, pagerinimų išpirkimas, vartotojų skolų perėmimas, trumpalaikio turto išpirkimas ir t. t.). Taip pat Savivaldybė privalės iš UAB „Litesko“ išpirkti padarytus išnuomoto turto pagerinimus (preliminariu skaičiavimu, tai šiandien sudaro apie 6 mln. Lt, arba 1,735 mln. Eur). Advokato teigimu, UAB „Litesko“ pagal sutartį investavo apie 22 mln. Lt, bet sutarčiai baigiantis tos investicijos visiškai amortizavosi. Tačiau nuo 2000 m., kada Telšių rajono savivaldybė išnuomojo savo šilumos ūkį, atsirado Šilumos ūkio įstatymas, keitėsi reikalavimai, šilumos kainos nustatymo procedūros ir pan. Vadovaujantis naujais teisės aktais, reikėjo atlikti papildomas investicijas, kurios dar iki galo neamortizavosi. Iš čia ir susidaro tie minėti pagerinimai už 6 mln. Lt.
Negana to, Savivaldybė per 180 dienų taip pat privalės perimti ir visas vartotojų (įskaitant jai pavaldžių įmonių, įstaigų ir organizacijų) skolas UAB „Litesko“ (apie 2 mln. Lt, arba 580 tūkst. Eur).
Taigi, pasibaigus sutarčiai su UAB „Litesko“, ir taip skolose skendinti Telšių rajono savivaldybė iš kažkur turės rasti ir bendrovei sumokėti apie 8 mln. Lt, arba 2,3 mln. Eur.
O jeigu būtų priimtas politinis sprendimas pavesti šilumos tiekimą organizuoti UAB „Telšių šilumos tinklai“, papildomai atsirastų poreikis iš UAB „Litesko“ už likutinę vertę įsigyti trumpalaikį turtą (vertė – apie 0,6 mln. Lt, arba 173 tūkst. Eur), kuris yra naudojamas šiuo metu šilumos ūkio veiklai vykdyti. Taip pat reikėtų perimti visus kvalifikuotus darbuotojus bei suformuoti minimalų 2 mln. Lt (0,580 mln. Eur) apyvartinį kapitalą, būtiną šilumos ūkio veiklai vykdyti.
Telšių rajono savivaldybės taryba, nusprendusi skelbti naują nuomos konkursą ir šilumos ūkį perduoti valdyti tretiesiems asmenims, privalės sudaryti sąlygas dalyvauti visiems suinteresuotiems ūkio subjektams, taip pat ir buvusiai nuomininkei UAB „Litesko“. Kadangi dabartinė nuomos sutartis baigia galioti vos už trijų mėnesių – kyla pavojus, kad naujo konkurso vykdymo procedūros gali užtrukti neapibrėžtą laiką. Be to, naujas šilumos tiekėjas Telšiuose privalės gauti naują licenciją tokiai veiklai vykdyti, pasitvirtinti šilumos kainą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje (VKEKK). Anot L. Songailos, visos šios procedūros gali užtrukti metus. Tokia situacija reikštų, kad šilumos tiekimo paslaugos teikimas vartotojams tampa problemiškas, nes ankstesnis tiekėjas nebeturės teisės užsiimti tokia veikla, o naujasis tokios teisės dar nebus įgijęs.
Apibendrindamas advokatas teigė, jog įvertinus egzistuojantį valstybinį šilumos ūkio reguliavimą kainodaros, investicijų ir žaliavų pirkimo srityse, akivaizdu, kad nėra jokio skirtumo, kokio kapitalo įmonė (privataus ar savivaldybės) tiekia šilumą. Be to, vis garsiau Vyriausybėje kalbama apie šalies šilumos ūkio centralizavimą, t. y. tai, ką šiandien savo kompetencijos ribose dėl šilumos ūkio sprendžia savivaldybės, ketinama perduoti į Energetikos ministerijos rankas.
Savivaldybės sprendimas savarankiškai vykdyti šilumos ūkio veiklą yra susijęs su papildomais finansiniais įsipareigojimais (pagerinimų išpirkimas, vartotojų skolų perkėlimas, darbuotojų perėmimas, trumpalaikio turto įsigijimas, apyvartinio kapitalo suformavimas ir t. t.). Naujo konkurso vykdymas, licencijos gavimas, teisingos kainos patvirtinimas užtruks (maksimaliai iki 1 metų), todėl labai tikėtina, kad visos procedūros nebus baigtos iki naujojo šildymo sezono pradžios.
Atsižvelgdami į minėtas aplinkybes, advokatai rekomendavo įpareigoti šiuo metu šilumą ir karštą vandenį tiekiančią bendrovę užtikrinti šios viešos paslaugos teikimą Telšių rajono savivaldybės gyventojams, iki bus įvykdytas naujas konkursas bei parinktas naujas šilumos tinklų nuomininkas. Taip pat siūlė parengti naujo konkurso sąlygas, kur naujas šilumos tiekėjas prisiimtų visus Savivaldybės įsipareigojimus, susijusius su sutarčių pasibaigimu ir šilumos ūkio valdymo susigrąžinimu. O naują konkursą pradėti vykdyti kaip galima anksčiau, kad būtų užtikrinta naujam šilumos tiekėjui galimybė nustatyta tvarka iki sutarčių pasibaigimo gauti licenciją ir pasitvirtinti šilumos kainą VKEKK.
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Anglicko komentaras:
– Nenorėčiau sutikti su teiginiu, jog lieka tik vienas kelias – pratęsti sutartį su UAB „Litesko“. Tiek 2000 m. išnuomodama tinklus Savivaldybė turėjo skolų šilumos ūkyje – tiek dabar. Tikiu, kad ir po 15 metų bus lygiai tas pats. Todėl reikia priimti politinį sprendimą ir pasirinkti vieną iš pateiktų trijų galimų variantų. Mano nuomone, sutarties su dabartiniu šilumos tiekėju nereikia pratęsti, bet šilumos ūkį perduoti UAB „Telšių šilumos tinklai“. Tiek tuos 2,3 mln. Eur, tiek apyvartinėms lėšoms reikalingą kapitalą įmonė galės gauti pasiėmusi kreditą iš banko. Tai didelių problemų nesukeltų. Turime pavyzdį, kaip puikiai mūsų UAB „Telšių vandenys“ vykdo savo veiklą, plečiasi. O kodėl to negalėtų padaryti ir UAB „Telšių šilumos tinklai“?
Gaila, kad administracijos atstovas K.Anglickas nesuvokia didžiulių skirtumų tarp ūkinių objektų, teikiančių paslaugas, aprūpinant geriamu vandeniu ir centralizuotos šilumos energija. Nenagrinėsiu tų skirtumų – kiekvienam, šiek tiek nutuokiančiam techniniuose ir ekonominiuose klausimuose, sudėtingumai ir skirtumai aiškūs. Vis dėl to, laikausi nuomonės, jog „Litesko” – ne geriausias variantas. Netinkamas variantas patikėti Šilumos ūkį UAB „Telšių šilumos tinklai”, kurio būvimas su dviem neblogai apmokomais tarnautojais, apskritai, nesusipratimas. Jo funkcijas privalėjo atlikti atitinkama Savivaldybės tarnyba su esančiais darbuotojais. Nauja Savivaldybės įmonė su šilumos energijos tiekimo paslaugomis, kai kuriems politikams, galimai, pasitarnautų, kaip dar viena politinės partijos „perykla”. Savivaldybė, žinodama problemos aktualumą ir Sutarties termino pabaigą, turėjo ketvertą metų pasiruošimui ir nieko nedarė. Kodėl? Naujojo konkurso skelbimas, manau, jeigu tai įmanoma padaryti per trumpiausią laiką, geriausia išeitis.
PS. Įdomu, kuo pagrįstas K. Anglisko teigimas, jog, sumažėjus šilumos energijos poreikiui 2-3 kartus, teks rekonstruoti šilumos tiekimo vamzdyną, nes jo pralaidumas, atseit, taptų nuostolingas? Šilumos vartotojų adresai nepakistų – prie ko čia vamzdyno rekonstrukcija. Sumažėjus paklausai, tektų rekonstruoti arba statyti naujus gamybos pajėgumus, atitinkančius vartotojų poreikį, anaip, iš tikrųjų nuostoliai būtų.