Nepaisant ilgiau nei metus besitęsiančio karantino, šalyje ir toliau sklandžiai vykdoma Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama Daugiabučių namų atnaujinimo programa. Kadangi vienas iš svarbiausių projektų administratoriams ir projektuotojams tenkančių darbų – biudžeto sudarymas, BETA informuoja, kaip per metus pakito kainos ir kodėl taip svarbu stebėti pokyčius rinkoje.
Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbų kainynas, pagal kurį yra planuojamas daugiabučių renovacijos projektų biudžetas, skelbiamas du kartus per metus. BETA duomenimis, šiemet įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurai iki valstybės paramos suteikimo.
„Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 proc., per dvejus metus darbai pabrango 8 proc. Matome, kad kainos nemažėja, todėl svarstantiems apie daugiabučio renovaciją tikrai nereiktų laukti kainų kritimo, o gerinti gyvenimo kokybę jau dabar“, – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.
Rinkos pokyčių įtaka renovacijai
Projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Kuo tiksliau suplanuotas biudžetas, tuo mažesnė rizika, kad pastato atnaujinimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą.
Svarbu suprasti skirtumą tarp skaičiuojamosios ir faktinės kainos. Kaina, pagal kurią iš anksto nustatomas biudžetas, – skaičiuojamoji kaina. Būtent jos tikslus nustatymas užtikrina investicijų plano kokybę. O galutinė kaina, kai pabaigus darbus yra atliekama išlaidų apskaita ir yra apmokamos sąskaitos, yra faktinė kaina.
Kas lėmė kainos augimą?
Vadovaujantis Statybos produktų sertifikavimo centro rekomendacijomis, yra nustatoma preliminari daugiabučio atnaujinimo priemonių įgyvendinimo kaina. Skaičiuojamoji kaina apskaičiuojama pagal darbo vienetui arba darbų grupei reikalingus resursus: medžiagas, mechanizmus ir darbo laiką.
Per metus nuo 2020 m. balandžio mėn. bendras medžiagų kainų indeksas padidėjo 3,8 proc. „Pagal medžiagų grupes labiausiai pabrango metalas (20 proc.) ir izoliacinės medžiagos (3 proc.). Vienoje medžiagų grupėje taip pat gali būti didelė kainų diferenciacija. Pavyzdžiui, izoliacinė medžiaga putų polistirenas pabrango iki 20 proc., tai paveiks gyventojų, planuojančių įsidiegti ventiliuojamą fasadą, renovacijos kainą“, – tvirtina V. Serbenta.
Mechanizmų kainos per metus paaugo daugiau nei 5 proc. Tą labiausiai lėmė degalų pabrangimas ir mechanizmus eksploatuojančių darbininkų atlyginimų pokyčiai. Darbo užmokestis per metus padidėjo 5,6 proc.