Pirmą kartą Telšių rajono savivaldybės istorijoje iš buvusio Savivaldybės administracijos vadovo pareikalauta atlyginti Savivaldybės patirtą žalą dėl jo vadovavimo metu priimtų sprendimų.
Telšių rajono savivaldybė iš Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus sulaukė rašto, kuriame nurodyta prieš daugiau nei metus iš projekto „Baltijos paveldo maršrutai“ administratoriaus pareigų atleistai darbuotojai išmokėti kompensaciją. Teisinių priemonių minėta darbuotoja ėmėsi po to, kai buvo pažeistos atleidimo iš darbo procedūros: jai nebuvo įteiktas įspėjimas apie būsimą atleidimą. Tuomet Telšių rajono savivaldybės administracijai vadovavo Imantas Motiejūnas.
„Kadangi įsakymas dėl minimos darbuotojos atleidimo iš pareigų pripažintas negaliojančiu, Administracijai padaryta tiesioginė materialinė žala ir iš biudžeto išmokėta 3 432,91 Eur kompensacija, iš kurios 2 732,91 Eur laikytina tiesiogine materialine žala. Administracija pareikalavo iš buvusio Savivaldybės administracijos vadovo Imanto Motiejūno atlyginti 2 732,91 Eur žalą savo noru iki gegužės 10 dienos. Ji atlyginta nebuvo, todėl Administracija kreipsis į teismą artimiausiu metu dėl žalos atlyginimo teismine tvarka“, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas Edmundas Vaitkevičius.
Buvęs Savivaldybės administracijos direktorius, šiuo metu Telšių rajono savivaldybės tarybos narys I. Motiejūnas „Telšių ŽINIOMS“ sakė, jog apie raštą iš prokuratūros pirmą kartą girdintis. Esą žino tik apie teismo sprendimą, kuris įpareigojo Savivaldybę išmokėti minėtai darbuotojai kompensaciją.
I. Motiejūnas teigia: „Komentuodamas minėtą situaciją, pažymiu, kad su darbuotoja buvo sudarytos dvi darbo sutartys, kuriose iš esmės dubliavosi jos atliekamos funkcijos. Šios sutartys sudarytos man neinant Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, todėl, nustatęs tapačių funkcijų atlikimo pagal dvi skirtingas darbo sutartis faktą, priėmiau sprendimą naikinti administratoriaus pareigybę ir atleisti darbuotoją iš darbo, nutraukiant su ja sudarytą terminuotą darbo sutartį. Dėl šios priežasties žodžiu informavau Teisės ir administravimo skyriaus vedėją ir tiesiogiai už nurodymo vykdymą atsakingą vyriausiąją specialistę, nurodydamas, kad bus nutraukiama darbo sutartis. Įvertindamas teisinio išsilavinimo reikalavimą, t. y. turėdamas pagrindo pasitikėti minėto skyriaus darbuotojų kompetencija spręsti teisinius klausimus, pavedžiau tinkamai, vadovaujantis LR darbo kodekso nuostatomis, parengti atleidimo iš darbo procedūros dokumentus ir informuoti darbuotoją apie būsimą darbo sutarties nutraukimą. Minėtą nurodymą Teisės ir administravimo skyriaus darbuotojams priminiau keletą kartų ir netgi nurodžiau terminą šiems veiksmams atlikti – 2020 m. balandžio 30 d. Nepaisant to, mano pavedimas įvykdytas ne visa apimtimi, padarytos teisės aiškinimo klaidos ir aplaidžiai įvertinta informavimo pareiga. Pažymiu, kad į Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą įtraukta teisinio dokumentų vertinimo pareiga, t. y. prievolė įvertinti, ar skyriaus parengti Administracijos direktoriaus įsakymai bei kiti dokumentai atitinka teisėtumo reikalavimus, kas šiuo atveju nebuvo atlikta. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracija nepasinaudojo įstatymo suteikiama teise per 30 dienų apeliacine tvarka apskųsti Telšių apylinkės teismo sprendimą Šiaulių apygardos teismui, o suėjus teismo sprendimo įsiteisėjimo terminui, atlygino žalą. Tuo metu Administracijos direktoriaus pareigų jau nėjau. Įvertinus minėtas aplinkybes, kyla svarių abejonių Teisės ir administravimo skyriaus darbuotojų sąžiningumu ir tinkamų pareigų vykdymu. Kyla abejonių, ar darbuotojai, turėdami teisinį išsilavinimą ir nuolatos spręsdami teisinius klausimus, neišskiriant ir darbo teisės klausimų, tyčia, siekdami asmeninės materialinės naudos, neparengė atleidimo iš darbo procedūrinius reikalavimus atitinkančių dokumentų, oficialiai neinformavo atleidžiamos iš darbo darbuotojos bei, man nustojus eiti Administracijos direktoriaus pareigas, toliau neginčijo teismo sprendimo, puikiai suvokdami tokio neveikimo teisines pasekmes. Atkreipiu dėmesį, kad teismų praktikoje jau pasisakyta dėl vadovų materialinės atsakomybės instituto taikymo. LVAT yra pasisakęs, kad valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Nenustačius pakankamo kaltės laipsnio materialinė atsakomybė nekyla, todėl toks asmeninio pobūdžio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tik pagrindžia įtarimus dėl tyčinio aplaidumo vykdant darbo funkcijas bei asmeninių interesų tenkinimą, pasinaudojant Savivaldybės resursais.
Atkreiptinas dėmesys, kad nebe pirmą kartą politiniai oponentai, siekdami apjuodinti mano asmenį ir kitais būdais atgrasyti nuo politinės veiklos, naudodamiesi ne savo asmeninėmis lėšomis, o Savivaldybės resursais, skundžia mano veiksmus ir reiškia teisinius reikalavimus.
Atsižvelgdamas į tai ir į viešąjį interesą, sąžiningai ir tinkamai valdyti viešuosius išteklius, matau esant pagrindo reikalauti atlyginti valstybei žalą, kuri yra daroma siekiant asmeninių ambicijų, nerandant kito būdo civilizuotai ir laikantis politinės kultūros, argumentuotai nuginčyti mano nuomonę ar sprendimus.
Telšių apylinkės teismo sprendime, pripažįstant minėtos darbuotojos atleidimą iš darbo neteisėtu, nurodoma, kad būtent toks sprendimas priimtinas dėl procedūrinių reikalavimų nesilaikymo, t. y. nekvestionuotas ir nesvarstytas paties sprendimo teisingumo klausimas (sprendimo asmenį atleisti iš darbo pagrįstumas).“
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
Paskaitykite teismo sprendima skelbiama savivaldybes tinklapyje ir plius praneskite porkuraturai, kad asmenines teises Motiejus pries Ivonciu gyne is savivaldybes pinigu. Bet koks prokuroras irodys piktnaudziavima ir lesu svaistyma. Motiejau tu Motiejau, netgi si paaiskinima prasei, kad advokatas surasytu.
Ir ne del proceduriniu pazeidimu Motiejaus isakymas panaikintas, o butent Teismas konstatavo, kad Pagrindo atleisti nebuvo. Aiskiu plius ir procedurinius pazeidimus konstatavo. O del to, kad be pagrindo priteista ir moraline (neturtine) zala. To nera buve per visa Telsiu sav. istorija. Motiejus yra pirmasis ir vienintelis direktorius, kuris padare zmogui neturtine zala. Ir skaitykite teismo sprendima kodel…
Edmundai kokiam skyriui vadovauji gal laikas keisti darbą…
Ne esminis klausimas, bet nuo kada, ponai, prokuratūra, gali kažką įpareigoti išmokėti kompensacijas? Kad gindama viešąjį interesą, prokuratūra gali kreiptis į teismą ir prašyti teismo įpareigoti atlyginti žalas, tai suprantu, bet, kad prokuratūra turėtų tokias teises, tai tikrai pirmą kartą girdžiu. Tai, arba teisininkai visiškai nekompetetingi, arba tyčia klaidina žmones, kad paveikiau būtų – prokuratūra liepė. Tai, kad liept negali…
Edmis maladec, jis vienas is tu kurie gyde Motieju, aiskino, kad taip negalima ir jo dokumentu nederino. Taciau Motiejus, juk dyddysis Direktorius pseodo Teisininkas liepe ir tipo reikia atleist. Nu cia kaip perekupas, instinktai suveike. Prokuratura gali gindama viesaji interesa reiksti ieskini. Cia Motiejus prisidirbo nesamoniu vaidindamas Direktoriu.
motiejus eilinį kartą apsiš……! Bet jis dar to nesupranta, trūksta minkštimo makaulėje, ten tik kaulas.
net jei ir padarė klaidą, tie, kurie puola su mėšlinais komentarais – patys baisuokliai. į akis nieko nepasakytų, už akių kaip kruvini šakalai. ar patysn nesuklystų puolami.
Tai kad butu buve galima pasakyti i akis ir paties Motiejaus isklausyti, tik kad jis pats yra is tu, kurie uz kitu nugaru slepiasi, i tteisma nedrista ateiti, pateikti savo paaiskinimus, siuntineja savo draugelius