• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

Kada elektros kaina Lietuvoje kris?

Telšių žinių redakcija
11 spalio, 2024
Partnerių informacija
0

Ar elektros kaina Lietuvoje gali kristi? Šį klausimą, matyt, yra uždavę daugelis, ypač po Rusijos sukeltos energetinės krizės, kuomet kainos visoje Europoje – taip pat ir pas mus – šovė į neregėtas aukštumas. Gera žinia – taip, elektros kaina gali kristi. Tačiau visų pirma turime tapti energetiškai nepriklausomi ir pradėti gaminti daugiau elektros negu mums reikia.

Viena pagrindinių mūsų energetikos problemų – pasigaminame tik dalį reikalingos elektros, o kitką perkame ir importuojame iš kitų valstybių. Tad esame priklausomi nuo kainų svetur. Štai, pavyzdžiui, pernai Lietuvoje suvartota 11 TWh elektros. Tik 48 proc. šio kiekio, t. y. pusę jo, pagaminome patys.

Energetinė krizė parodė, kad kol patys neapsirūpiname elektra, tol esame pažeidžiami iš išorės, ypač kai šalimais turime negeranoriškų valstybių.

Kam reikalingas perteklius?

Kadangi visa Europa atsisako taršios, klimato kaitą skatinančios energetikos, Lietuvoje statomos saulės ir vėjo jėgainės. Tačiau jos pasižymi netolygia gamyba. Pavyzdžiui, vasaros dienomis saulės elektrinės dirba pilnu pajėgumu, o žiemą, kai dienos trumpos, generacija būna minimali, o naktį jos visai nelieka.

Tą gerai jaučia tie gyventojai, kurie pasirinko nefiksuoti elektros kainos ir turi su birža susietus tiekimo planus. Vasarą, kuomet vietinė gamyba iš atsinaujinančių šaltinių pasiekia piką, elektros kainos jiems smarkiai krenta, o kai kada net būna neigiamos. O tamsiuoju metų laiku jie moka daugiau nei pasirinkusieji fiksuotas kainas.

Tad kuo daugiau elektros pasigaminsime čia, Lietuvoje, kuo didesnį jos perteklių turėsime, tuo bus geresnės sąlygos ne tik stabilioms, bet ir mažesnėms kainoms. Tačiau tam būtina viena sąlyga – reikia rasti kur dėti perteklinę elektrą. Kitaip ji bus iššvaistyta, o ją pagaminusios elektrinės patirs nuostolius.

Išeitis – eksportas

Perteklinę elektrą galima eksportuoti. Juolab, kad ji bus labai reikalinga Vokietijoje, kurios pramonės apetitas žaliajai energijai toks milžiniškas, kad pati Vokietija jo nepatenkinti tiesiog neturi galimybių. Šalia to, perteklinę elektrą galima paversti žaliuoju vandeniliu ir jau tada vamzdynais siųsti tolyn – kaip tik buvo užbaigta išankstinė galimybių studija, kuri nagrinėjo Lietuvos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos sujungimą vandenilio vamzdynais.

Vamzdynai – labai svarbus, bet dar palyginti tolimas sumanymas. Kol kas Lietuva labai stipriai didina savo žaliosios elektros gamybos pajėgumus. Štai pavyzdys – šiemet per balandį-birželį pagaminta 52 proc. daugiau elektros negu pernai tuo pat metu.

Šalia to „Ignitis grupė“ pradeda jūrinio vėjo elektrinių parko statybas – vien jis galės patenkinti apie ketvirtį visos Lietuvos elektros poreikio. Beje, „Ignitis grupė“ yra didžiausias naujų parkų vystytojas Lietuvoje, o šitą galimybę bendrovė turi tik todėl, kad 2020 m. buvo išplatinta dalis jos akcijų už kurias investuotojai sumokėjo 450 mln. Eur. Šie pinigai skirti naujų parkų statybai bei skirstymo tinklų modernizavimui. Bendrovę ir toliau valdo Lietuvos valstybė, kuriai priklauso 74,99 proc. jos akcijų.

Tad dabar svarbiausia nesustoti – galima sakyti, kad bėgame distanciją su dviem finišais. Pirmasis bus kai pasieksime energetinę nepriklausomybę, antrasis – kai pasieksime žemas elektros kainas. Apdovanojimas už tai – Lietuva vėl tampa elektros tiekėja kitoms valstybėms bei gauna papildomą ekonominį ramstį bei biudžeto pajamų šaltinį. Tad čia laimėsime visi be jokios išimties.

Kitas įrašas

Me­ras To­mas Kat­kus: „In­ves­ti­ci­jos į jau­ni­mą – tai rak­tas į ge­res­nę ra­jo­no atei­tį“

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

„Regitra“: nuo metų pradžios kiniškų elektromobilių Lietuvoje padaugėjo 63 proc.
Sa­vi­val­dy­bės gel­bė­ji­mo ra­tas, ku­rio ne­ži­no tie, kam jo la­biau­siai rei­kia
Vir­vy­tės upė mirš­ta, o kal­ti­nin­kas vis dar ieš­ko­mas
Gim­ta­die­nį pa­si­tin­kan­ti Lai­ma Ju­ry­tė-Za­ka­raus­kie­nė – apie as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo po­ky­čius
Apgaulės piramidė: kaip nepakliūti į naujausias finansines pinkles
Darbai, gimę iš medžio gabalo

Žemaičių kultūra

Tradicinės ir naujos šventės – neatsiejama vasaros dalis
Sekmadienį prasideda IV tarptautinis vargonų muzikos festivalis
Mykolo Biržiškos anūkė: „Jūs esate mūsų žmonės, o mes esame jūsų“
Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi?
Kuopos gretose – jau pustrečio šimto šaulių
Seime eksponuojama Sigito Strazdausko nuotraukų paroda

Laisvalaikis

Sąsk­ry­dis „Lais­vė – tai tur­tas“
Tel­šiuo­se nu­vil­ni­jo XIV tarp­tau­ti­nis vai­kų ir jau­ni­mo folk­lo­ro fes­ti­va­lis „Aš pa­sie­jau vėi­na po­pa“
Petrinės Tryškiuose
Jubiliejinis „Varnių kermošius 2025“
Juozo Gaižausko susitikimas Degaičių parke
„Že­mai­ti­jos tau­rė-2025“

Sveikata

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
Kei­čia­si gy­dy­mo įstai­gų ver­ti­ni­mas: at­si­žvelgs ne tik į veik­lą ir fi­nan­sus, bet ir į po­žiū­rį į pa­cien­tą
Siū­lo­ma plės­ti de­fib­ri­lia­to­rių tink­lą: lai­ku su­teik­ta pa­gal­ba pa­dė­tų iš­gel­bė­ti tūks­tan­čius žmo­nių
Sveikatos priežiūra šiuolaikiniame pasaulyje
Kodėl profesionali burnos higiena svarbi net tiems, kurie valosi dantis du kartus per dieną?
Patarimai į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvų taukus
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Kur leidžiate savo atostogas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset