Ja­vap­jū­tė: grū­dų der­lius ir su­pir­ki­mo kai­nos ūki­nin­kų ne­džiu­gi­na

Ja­vap­jū­tė ei­na į pa­bai­gą. Tel­šių ra­jo­no žem­dir­bių tei­gi­mu, dėl bu­vu­sių ne­pa­lan­kių gam­ti­nių są­ly­gų grū­dų der­lius šie­met maž­daug 25 pro­cen­tais ma­žes­nis, jų su­pir­ki­mo kai­nos vi­du­ti­niš­kai nu­kri­tu­sios apie 40 pro­cen­tų, o už trą­šas mo­kė­ta apie pen­kis kar­tus dau­giau.

„Tur­būt dar ne­bu­vo to­kių me­tų, kai grū­dų sa­vi­kai­na to­kia di­de­lė, o su­pir­ki­mo kai­nos nu­kri­to taip stip­riai“, – tei­gė ūki­nin­kas Dai­va­ras Skio­tys.

Mo­ni­ka GIRD­VAI­NĖ

Dau­giau­siai – žie­mi­nių kvie­čių

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kai­mo plėt­ros sky­riaus ve­dė­ja Vil­ma Lu­ko­še­vi­čie­nė in­for­ma­vo, kad šiais me­tais Tel­šių ra­jo­ne dek­la­ruo­ta 65 048,3 hek­ta­ro pa­sė­lių ir že­mės ūkio naud­me­nų. Tel­šių ra­jo­ne ūki­nin­kau­jan­tys gy­ven­to­jai dek­la­ra­vo 22 354,31 ha ja­vų, tarp ku­rių dau­giau­siai – 9 866,48 ha – žie­mi­nių kvie­čių. Dek­la­ruo­ta 3 073,17 ha avi­žų, 2 547,44 ha va­sa­ri­nių mie­žių, 2 039,36 ha va­sa­ri­nių kvie­čių, 326,73 ha žie­mi­nių kviet­ru­gių, 739,65 ha žie­mi­nių mie­žių, 1 804,52 ha va­sa­ri­nių kviet­ru­gių, 257,6 ha gri­kių. Taip pat dek­la­ruo­ta 1 635,48 ha žie­mi­nių rap­sų, 501,22 ha va­sa­ri­nių rap­sų, 1 458,11 ha žir­nių, 662,02 ha pu­pų.

„Ly­gi­nant su anks­tes­niais me­tais, di­de­lių po­ky­čių nė­ra, ta­čiau pa­ste­bi­ma ja­vų plo­tų di­dė­ji­mo ten­den­ci­ja. Ma­žė­ja pie­vų plo­tai“, – tei­gė V. Lu­ko­še­vi­čie­nė.

Ve­dė­jos tei­gi­mu, pa­gal se­niū­ni­jų tu­ri­mus praė­ju­sios sa­vai­tės duo­me­nis, mū­sų ra­jo­ne vi­du­ti­niš­kai nuim­ta apie 70 pro­c. ja­vų. Pra­dė­ti kul­ti mi­ši­niai. Avi­žos dar lau­kia.

„Orai gąs­di­no, bet ja­vų der­liui la­bai di­de­lės įta­kos ne­pa­da­rė. Ta­čiau jau­čia­si pa­blo­gė­ju­si ko­ky­bė“, – apie šių­me­ti­nį der­lių sa­kė ve­dė­ja.

Ja­vap­jū­tė bai­gia­ma

„Pag­rin­di­nę ja­vap­jū­tę bai­gia­me, li­ko tik pu­pos, ku­rias kul­si­me po sa­vai­tės. Ja­vų der­lius bend­rai kal­bant apie dvi­de­šimt pen­kiais pro­cen­tais ma­žes­nis nuo įpras­ti­nio vi­dur­kio <…>. La­biau­siai nu­vy­lė žie­mi­niai rap­sai, ku­rių nu­kū­lė­me apie ke­tu­rias­de­šimt pro­cen­tų ma­žiau. Jiems la­bai pa­ken­kė pa­va­sa­ri­nės šal­nos. Per žy­dė­ji­mą nu­ša­lo rap­sų žie­dai ir ne­beu­žau­gi­no sėk­lų“, – „Tel­šių ŽI­NIOMS“ apie šių­me­ti­nę ja­vap­jū­tę kal­bė­jo Upy­nos se­niū­ni­jos ūki­nin­kas Arū­nas Usis.

Ūki­nin­kas D. Skio­tys sa­kė, kad iš pa­sė­tų 130 hek­ta­rų rap­sų apie 30 pro­cen­tų jų tu­rė­jo pa­nai­kin­ti, nes da­lis jų neiš­gy­ve­no žie­mos, da­lį pa­kir­to pa­va­sa­rio šal­nos. O iš tų, ku­riuos kū­lė, ga­vo 2,5 kar­to ma­žes­nį der­lių.

Anot upy­niš­kio, dėl ne­pa­lan­kių gam­tos są­ly­gų taip pat nu­ken­tė­jo va­sa­ri­niai kvie­čiai.

„Šie­met kū­lė­me tik po dvi to­nas iš hek­ta­ro, kur se­niau bū­da­vo dvi­gu­bai, po ke­tu­rias ar pen­kias to­nas“, – dės­tė D. Skio­tys.

Eko­lo­gi­nį ūkį tu­rin­ti Tel­šių ra­jo­no ūki­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kė Zi­ta Dar­gie­nė tei­gė, kad sa­voms reik­mėms au­gi­na­mų 30 hek­ta­rų javų net ne­kū­lė.

„Mū­sų ūky­je si­tua­ci­ja to­kia, kad net neap­si­mo­kė­jo kul­ti ja­vų. Vis­ką su­dė­jo­me į si­lo­są. Tiek ru­de­nį, tiek pa­va­sa­rį lau­kus pa­vei­kė šal­nos, grū­dai bu­vo re­ti. Gal ki­to­je Lie­tu­vos da­ly­je der­lius ir ge­res­nis, bet pas mus si­tua­ci­ja pra­sta. Yra ūki­nin­kų, ne eko­lo­gi­nin­kų, ku­rie sa­kė, kad pri­kū­lė tik po to­ną grū­dų iš vie­no hek­ta­ro. Oro są­ly­gos pa­da­rė ža­lą, gal ir trą­šos ne­su­vei­kė“, – svars­tė Z. Dar­gie­nė.

Kai­nos nu­kri­to nea­dek­va­čiai

Ūki­nin­kai nuo­gąs­ta­vo, kad ne­ga­na to, jog grū­dų der­lius ge­ro­kai ma­žes­nis, liū­di­na ir jų su­pir­ki­mo kai­nos.

„Šią die­ną ant­ros kla­sės kvie­čių to­na su­per­ka­ma už du šim­tus de­vy­nio­li­ka eu­rų. Pa­ly­gi­ni­mui, per­nai už to­kius grū­dus gau­da­vo­me apie tris šim­tus pen­kias­de­šimt eu­rų. Su­pir­ki­mo kai­na per me­tus lai­ko nu­kri­to apie ke­tu­rias­de­šimt pro­cen­tų, o trą­šų kai­na pa­ki­lo pen­kis kar­tus. Grū­dų su­pir­ki­mo kai­nos nu­kri­to nea­dek­va­čiai. Ne­rei­kia bū­ti ma­te­ma­ti­ku, kad su­pras­tum, ko­kio­je su­dė­tin­go­je si­tua­ci­jo­je esa­me. Ži­no­ma, ir se­niau grū­dų su­pir­ki­mo kai­nos tai kil­da­vo, tai kris­da­vo, bū­da­vo orų per­mai­nų, bet vis­kas ne­si­kei­tė to­kiais di­džiu­liais šuo­liais. Kai­na pa­kis­da­vo tri­mis ar pen­kiais pro­cen­tais, bet ne ke­tu­rias­de­šim­čia, trą­šos kil­da­vo ir­gi pro­cen­tais, o ne kar­tais“, – praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je kal­bė­jo D. Skio­tys.
Anot ūki­nin­ko, šių­me­ti­niam der­liui užau­gin­ti bu­vo pa­nau­do­tos tur­būt bran­giau­sios trą­šos vi­so­je že­mės ūkio is­to­ri­jo­je. Už to­ną azo­ti­nių trą­šų Skio­čių ūkis mo­kė­jo 1 000 eu­rų, o prieš ke­le­tą me­tų jos kai­na­vo apie 200 eu­rų.

Šios die­nos ak­tua­li­jos yra to­kios: kai ku­rie ūki­nin­kai svars­to, kad ru­de­nį trą­šų gal­būt vi­sai net ne­ber­ti, nes ne­bus iš ko už jas su­mo­kė­ti.

Ma­žiau in­ves­tuos

„Žem­dir­bys – di­de­lis op­ti­mis­tas. Ko­vo­ja­me su gam­ta, su vi­sa eko­no­mi­ka, ku­ri mums ne­pa­lan­ki. Ne­ži­nau, ar pa­vyks pa­deng­ti vi­sas iš­lai­das ir už­dirb­ti bent vie­ną ar du pro­cen­tus.

Esa­me kaž­kiek su­kau­pę san­tau­pų iš anks­tes­nių me­tų, gy­ve­na­me iš to. <…> Gal grū­dų kai­nos ir pa­kils, bet mes ne­tu­ri­me ga­li­my­bių jų il­gai lai­ky­ti. No­ri­me to ar ne, tu­ri­me par­duo­ti už esa­mas kai­nas, nes iki spa­lio pir­mo­sios įmo­nėms tu­ri­me at­si­skai­ty­ti už trą­šas ir che­mi­ją. Su­pir­kė­jai, ma­nau, ta si­tua­ci­ja ir nau­do­ja­si“, – dės­tė D. Skio­tys.

Žem­dir­biai tei­gė, kad dėl su­si­da­riu­sios si­tua­ci­jos jie ma­žiau dė­me­sio ski­ria ūkių mo­der­ni­za­vi­mui, ne­beat­lie­ka di­de­lių in­ves­ti­ci­jų.

„Pras­tes­ni me­tai, bet tra­ge­di­jos ne­da­ro­me. Ne­ma­nau, kad at­si­ras ne­dir­ba­mų plo­tų. Tie­siog žem­dir­biai da­rys ma­žiau in­ves­ti­ci­jų. Ban­kuo­se pa­lū­ka­nos ir­gi pa­ki­lu­sios, tad nuo di­de­lių pir­ki­nių ūkiui mo­der­ni­zuo­ti ūkiai su­si­lai­ko.

Kad in­ves­ti­ci­jų ma­žė­ja, jau­čia­si pa­gal kom­pa­ni­jų, ku­rios siū­lo tech­ni­ką, skam­bu­čius. Kas sa­vai­tę su­lau­kia­ma pa­siū­ly­mų. Anks­tes­niais me­tais tech­ni­kos rei­kė­da­vo lauk­ti il­go­kai, o da­bar di­de­lių pro­ble­mų nė­ra, daug kas tu­ri­ma san­dė­liuo­se“, – apie esa­mą si­tua­ci­ją kal­bė­jo A. Usis.

Net ir ne­leng­vais lai­kais D. Skio­tys ra­gi­no vi­sus ne­pra­ras­ti op­ti­miz­mo: „No­ri­si žem­dir­biams pa­lin­kė­ti pa­lan­kaus oro, ge­ros nuo­tai­kos, op­ti­miz­mo, o svar­biau­sia – kad Lie­tu­vo­je ne­bū­tų ka­ro ir kad jis pa­si­baig­tų Uk­rai­no­je. Vi­sa ki­ta iš­gy­ven­si­me.“